–  Va,  Onutė su Juozuku, visą amželį visur abu kartu: ar daržo sodinti, ar bažnyčion, ar su anūkais ir proanūkiais po Pezijos parką.  Ir vaikus gerus išaugino, ir anūkus Dievui ant garbės. Ir net numirė beveik kartu – vienas paskui kitą, garbaus amžiaus sulaukę. Visai, kaip toj  dainoj: „Jei žūsta gulbė – žūsta, krinta žemėn gulbinas”.

O va, Kazys su Maryte visą gyvenimą  ėdėsi, kol Kazys gerti pradėjo, o kai išsiskyrė,  Kazys tuoj ir  numirė  nuo to lakimo, – tikriausiai daug kam yra tekę nugirsti panašias  vyresnių žmonių šnektas.

Po Velykų  krikščionybę išpažįstantiems kraštiečiams prasideda vestuvių  laikotarpis.  Visos poros tikisi ilgo ir laimingo gyvenimo, kaip ta Onutė su Juozuku.

Yra daug priežasčių, lemiančių poros sutarimą,  tačiau viena, bene pati svarbiausia, yra tai, kokie mes esame žmonės, kiek mūsų asmenybės bruožai yra   suderinami poroje. Toliau skaityti Porų suderinamumas – kelias į ilgą ir laimingą gyvenimą drauge →

Psichologas Marijampolėje gauna vis daugiau klausimų, kaip apsaugoti vaikus nuo skyrybų padarinių.  Šioje liūdnoje skyrybų  situacijoje vis tik džiugina tai, kad skyrybas išgyvenantieji, dažnai esantys maksimalaus streso būsenoje, sugeba galvoti apie vaikus. Deja, turime liūdną žinią – apsaugoti neįmanoma, galima tik sušvelninti pasekmes.

Siūlome paskaityti :

KAIP VAIKAS SUVOKIA SKYRYBAS

• Mano, kad jis kaltas dėl skyrybų, nes ne kartą girdėjo, kaip tėvai ginčijosi dėl jų auklėjimo;
• Mano, kad skyrybos – tai bausmė už jų netinkamą elgesį;
• Mano, kad vienas iš tėvų paliko ne kitą tėvą/motiną, o vaiką. Gali atsirasti priešiškumas išėjusiam iš namų tėvui,vaikas gali atsisakyti su juo matytis;
• Bijo, kad ir tėvas/motina, su kuriuo vaikas dabar gyvena, gali jį palikti, jo atsisakyti;
• Puoselėja iliuziją, kad šeima vis tiek kada nors susijungs. Gali net imtis aktyvių veiksmų šeimos sujungimui ( prašymo tėvų vėl gyventi kartu, šantažo, gąsdinimų);
• Skyrybų metu tėvų meilės, dėmesio trūkumą vaikas suvokia kaip atstūmimą, kartais net mano, kad jo apskritai nėra už ką mylėti;

Toliau skaityti Kaip sušvelninti skyrybų pasekmes vaikams? →

Vieną saulėtą ir  labai snieguotą šios žiemos  sekmadienio popietę mano   Y kartos  sūnus po pasivaikščiojimo su savo atžalomis po Marijampolę nustebęs paklausė: ,,Mamyt, o kur vaikai? Ką jie veikia? Kodėl jų nėra ten, kur mes čiuožėme, slidinėjome būdami vaikais?  Nei ant Mokolų kalnų, nei prie Rygiškių Jono gimnazijos? Gal jie ledo arenoje? Bet ir ten mes jų beveik nematėme!”

Vaikai į lauką sniegu džiaugtis eina rečiau

Pasvarstykime, kas gi nutiko dabartiniams ikimokyklinukams ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus  vaikams? Kodėl mes, prarastoji karta (gimusieji 1944-1963) ir X karta (gimusieji  1964-1983 m.) savo prasikaltusius vaikus baudėme „Marš greičiau į kambarį, dabar visą dieną negalėsi eiti į lauką!“. Dabartiniams   vaikams -„Z-etams“ (karta, gimusi nuo 2003 m.)   bausme tampa nuvijimas nuo kompiuterio ir liepimas eiti į lauką. Toliau skaityti Ką daryti, kad vaikai norėtų žiemą eiti į lauką, ir kodėl tai yra svarbu →

Klausykime muzikos ir tapkime sveikais ir laimingais 🙂

JAV poetas  H.Longfelou  yra pasakęs, kad  muzika – tai universali žmonijos kalba. Antropologų nuomone, muzika yra pirmoji žmonijos kalba. Taip, kaip paukščiai gieda vienas kitam, taip ir pirmieji žmonės, pradžioje vienas kitam siuntė pranešimus pavieniais garsais. Mes, šiuolaikiniai žmonės, klausydamiesi muzikos, stengiamės jos garsuose taip pat išgirsti mums siunčiamą pranešimą.

Mokslinės studijos rodo, kad muzikinės vibracijos siunčia žinutę ne tik mūsų protui, bet visam kūnui. Jau antikos laikais buvo žinomas gydomasis muzikos poveikis. Muzikos vibracinės bangos sklinda toli, jos  veikia visą kūną. Toliau skaityti Pasakyk, kokios klausai muzikos, ir aš pasakysiu, kokia tavo sveikata →

Psichologas Marijampolėje konsultuodamas šeimas ir poras, kai jau baigia išsekti  vienas kitam poros buitinio pobūdžio kaltinimai, kartais išgirsta  mėginimus  sutuoktinį pritrėkšti paskutiniu svariausiu  argumenu : ,,o jis dar ir kalbasi su savimi! Negaliu to pakęsti“.

Šis straipsnis bus ne apie tai, kaip ilgas buvimas drauge   po vienu stogu meilę verčia į buitį ir kaip tokį virsmą sustabdyti. Kalbėsime  apie,  pasak sparnuoto posakio, ,, tarimąsi  su pačiu protingiausiu žmogumi – savimi“, t.y., apie kalbėjimąsi su savimi.

Kai išgirstame su savimi besikalbantį žmogų, dažniausiai mintyse pasukiojame sau pirstu ties smilkiniu, o besikalbantysis paklaustas atsakytų, kad kalbasi su protingiausiau pasaulyje žmogumi.  Kad ir kaip keistai, kvailai, juokingai ar  erzinančiai atrodo įprotis kalbėtis su savimi, sparnuotame posakyje apie ,, tarimąsi  su pačiu protingiausiu žmogumi – savimi“ yra daug tiesos. Toliau skaityti Jūsų sutuoktinis kalbasi su savimi? Galbūt gyvenate po vienu stogu su genijumi? →

,,Kad  būtum gera namų šeimininkė ir mama, privalai būti labai kūrybiška. Turi įsirengti žaidimų aikštelę savo vaizduotei ir mintims. Kad būtum išgies gera, kūrybinga mama, privalai būti nepaprasta moteris. Turi viena užsiimti su vaiku didžiąją  dienos dalį, nors jauti, kad  bet kurią minutę gali tiesiogine prasme išeiti iš proto“ . Meryl Streep

Vasario mėnesį organizuojame paramos grupę tėvams, auginantiems vaikus su sunkia negalia. Kviečiame visus tėvelius, kuriems sunku vieniems išbūti su savo skausmu.  Grupiniai užsiėmimai vyks kartą per savaitę. Užsiėmimo trukmė -1,5 val. Kaina – 10 eurų. Registracija e-paštu: psichologasmarijampolėje@gmail.com. Tiksli data ir kita aktuali informacija bus pranešta vėliau.

Šia tema straipsnio nebus. Psichologas Marijampolėje cituoja nežinomo autoriaus labai jautrų eilėraštį, rastą internete

Mama, nesapnuok manęs.
Tai buvo gal vakar, prisimeni,
tarsi maža būtybė spurdėtų
Tavo įsčiose.
Mama, kada tai patyrei,
Tavo akys pritvinko ašarų.
Mama, prisimeni, kiek kartų mane sapnavai,
sudėjusi rankas ant pilvo, tarsi ant gaublio.
O kai išvydai, tavo širdis mane atmetė,
bet nesijaudink, Mama,
aš tavęs niekada nekaltinsiu.
Tik šiandien priimk mane.
Prašau.

Mama, nesapnuok manęs,
kai atėjusi nauja diena, o aš jau užaugęs.
Nelabai moku skaityti –
stringa mano kalba,
nedailiai rašau,
bet nepaisant viso to taip noriu
būti panašus į Tavo sapną.

Mama, nebėk vis tekina,
negaliu paskui Tave suspėti,
mano kojos tokios vangios,
o rankos nepaklusnios.
Pailsėk truputuką.
Įsiklausyk į savo žaizdą –
tuomet išvysi nuostabiausią gėlės žiedą,
tuomet pažinsi gaivų
šypsnio skonį.
Savo liūdesio dieną
nusišluostysi ašaras,
mano džiaugsmo dieną
šoksi iš laimės.

Mama, nesapnuok manęs.
Aš čia.
Pažvelk į mane, o ne į mano negalę.
Mylėk mane!

Kalėdos jau čia  pat…

Ar jaučiame pareigą  jaustis laimingais, dovanoti dovanas, džiaugtis ir švęsti?  Tuomet, Psichologas Marijampolėje pataria, turime išlikti labai budrūs, kad priverstinės laimės idėja  neišgręžtų mūsų piniginių  ir nenugramzdintų į pošventinę depresiją.

Labai didelė pasiūla  Kalėdinių nuolaidų (,,Įrankiai ir grąžtai 35 proc. pigiau – Įrankių Kalėdos“),  paskutinės minutės kelionių (,,Sutik naujus metus pigiau imperatoriškoje Vienoje. Liko trys vietos!”) ribotą laiką  ( ,,Tik šiandien”, ,,Tik  šią savaitę”) sutrikdo mūsų blaivų mąstymą ir sukuria labai stiprų potyrį, kad mes gavome paskutinį laimingą šansą laisva vaila rinktis pačius mums būtiniausius ir geriausius dalykus  patraukliausia mums kaina ir savo artimiesiems padovanoti Kalėdų džiaugsmą. Pirkdami jaučiamės galingais, nes mes patys priėmeme sprendimus, ką  kam dovanoti.

Marketingo specialistai galėtų tiesiog paprastai mus apgauti, tačiau pasitelkę neuromokslo (t. y. mokslo apie smegenų veiklą) pasiekimus, įsibrauna į mūsų protus, manipulioja mūsų jausmais  (savigarbos, meilės artimiesiems) ir žmonijos evoliucijos eigoje atsiradusios išlikimo teorijos idėjomis (gyvename visapusiško  deficito laikais, neturime laisvės rinktis, todėl reikia griebti viską, kas mums siūloma).

Galinga įtikinėjimo industrija tapo dar galingesnė sujungus rinkos poreikius su neuromokslų pasiekimais. Taip atsirado naujas mokslas – neurorinkodara arba neuromarketingas (šį terminą sugalvojo 2002 m. Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas profesorius Ale Smidts). Neuromarketingas tyrinėja pirkėjų smegenų procesus ir atsaką  į rinkos dirgiklius.  Toliau skaityti Atverkime širdis prieš Kalėdas, o ne beprasmių dovanų pakuotes →

,,Viskas, man vėžys, tikriausiai aš greitai mirsiu”, – tokios mintys, atsiradus tam tikriems simtomams, tikriausiai yra aplankę  ne vieną iš mūsų ir ne vieną kartą. Vieni laukiame, kol “praeis”, kiti iš karto bėgame aiškintis pas savo šeimos gydytoją, Belaukiantieji kol praeis, jeigu simtomai tampa pastoviais ir nepakenčiamis, taip pat  po kurio laiko kreipiasi į medikus. Dažniausiai sergame kokia nors  nesunkiai išgydoma banalia liga, tačiau, jeigu vis tik  paskiriamos  vėžio  diagniostinės procedūros, jau  vien tik laukimo laikas, pripildytas nežinios, gali veikti gniuždančiai visus, o   ypač labai nerimastingus asmenis. Pasitvirtinus vėžio diagnozei, pacientas ir jo artimieji būna ištikti šoko. ,,Negaliu patikėti”, – tai dažniausiai pirmoji paciento reakcija. Sergančiųjų artimieji ir net draugai dažnai patiria tą patį. Išgyvenama visas spektras jausmų
Žinoma, kiekvieno žmogaus reakcija į tokia žinią gali būti skirtinga, nes nėra nei klaidingų, nei teisingų reakcijos ar jausmų, tačiau visiems neišvengiamai kyla klausima: ,,Kiek dar liko?” Tiksliai į šį klausimą niekas negali atsakyti. Tai priklauso nuo daugybės faktorių. Ko gero, vienas iš pačių svarbiausių yra paties sergančiojo  nusiteikimas (pasveikti ir toliau gyventi ar mirti),  gebėjimas susitaikyti su liga ir stengtis bendradabiauti su medikais kovoje prieš vėžį. Labai svarbi emocinė parama iš aplinkos, deja, artimieji dažnai taip pat jaučiasi sugniuždyti, o jų įsivaizdavimai –  persunkti negatyviais lūkesčiais.   Artimiesiems tuo metu  patiems reikia pagalbos, o visuomenėje vis dar tvyrančios stigmatizuojančios baimės, kad sirgti vėžiu, kaip ir psichikos ligomis, yra gėda, labai susiaurina artimų žmonių ratą, su kuriais būtų galima dalintis savo jausmais. Apie vėžį paprastai kalbama pašnibždomis ir puse lūpų arba stengiamasi ir visai nuslėpti diagozę. Pats sergantysis, mėginantiems kažkaip padėti, dažnai sako nelįsti prie jo,  palikti jį  ramybėje. Toliau skaityti Tegyvuoja gyvenimas →

    Tęsinys  

Gydomoji meditacija nuo neatmenamų laikų buvo ir  yra vienas iš būdų, padedančių nugyventi ilgą ir laimingą gyvenimą. 2010 metais Viskonsino universitete  (JAV)  buvo  įvesta nauja disciplina – meditacijos neurologija – mokslas,  tyrinėjantis meditacijos poveikį smegenų struktūrai, veiklai ir  fizinei ir emocinei žmogaus sveikatai. Meditacija – tai  saugus ir natūralus būdas pagydyti save. Ji atkuria vidinę ramybę, aktyvina imuninę sistemą ir tuo pačiu  apsaugo mus nuo ligų, o susirgus padeda greičiau pasveikti.

Meditacija yra kaip fizinė smegenų mankšta, kuo daugiau praktikuojama, tuo gereni rezultatai.

Meditacijos  metu skiriami įvairūs  smegenų eklektromagnetinių bangų dažniai. Kuo žemesnis dažnis, tuo yra gilesnis atsipalaidavimas ir tuo lengviau yra suvokiama  ir priimama Informacija. Gydomosios meditacijos metu delta bangos kaitaliojasi su teta  ir alfa  bangomis.

Alfa dažnio bangos – tai transo būsenos ir negilaus miego bangos. Jos atsiranda   vos užmerkus akis, nurimus  ir atpalaidavus kūno raumenis. Sąmonė išlieka budri, mąstymas – sklandus, nuotaika – pakili.

Delta dažnio bangos sąlygoja gilų atsipalaidavimą ir gilaus miego būseną, kuri siejama su imuninės sistemos atnaujinimu, organizmo veiklos harmonizavimu.

Teta bangos yra gilios meditacijos bangos, kurių metu yra lengviausiai pasiekiama pasąmonė, ir yra didžiausiai galimybė  perprogramuoti pasąmonės programas (sukuriamos optimalios sąlygos kūrybingumui, vaizduotei, fantazijoms ir įtaigai.) Šio dažnio bangų metu taip pat stimuliuojama imuninė sistema, vyksta sveikimo procesai.

Psichologas Marijampolėje kviečia į kassavaitinius grupinius  ir individualius gydomosios meditacijos praktikumus. Jų metu:

• Klausysitės  atpalaiduojančios ir gydančiai veikiančios muzikos,
• Atpalaiduosite viso kūno raumenis,
• Klausysitės   gydančiai, atpalaiduojančiai veikiančių tik Jums skirtų meditacinių tekstų

Po meditacijos:

•  Jausitės gerai pailsėję
• Pajausite atgavę dvasinę ir fizinę pusiausvyrą
• Tapsit labiau pasitikinčiais  savimi,
• Bus susireguliavusi daugelio organų veikla,
• Sumažėję arba visai išnykę Jus varginantys skausmai,
• Žinosit, kad Jūsų laukia ilgas ir laimingas gyvenimas.

Psichologas Marijampolėje   gydomąja meditacija gydo:

• Nerimo sutrikimus,
• Depresiją,
• Įvairios kilmės ir pobūdžio  kūno skausmus,
• Funkcinius sutrikimus (kai pats organas sveikas, tik sutrikusi jo funkcija),
• Kitus susirgimus ir sutrikimus (Daugiau skaitykite čia).

Kviečiame į grupinius gydomosios meditacijos užsiėmimus.  Vieno užsiėmimo  trumė –  1,5 -2 val., kaina -15 eurų.   Į paslaugos kainą įskaičiuota  kava   ir arbata. Užsiėmimų pradžia  klientų pageidavimu perkeliama iš gruodžio 20 d.  į 2019 M.SAUSIO. 10 D. 17.30 VAL.. Registracija telefonu +37067209964. Vietų skaičius ribotas (iki 6 žmonių). Garantuojame konfidencialumą net ir grupiniuose užsiėmimuose.

Remtasi šaltiniais:

https://lt.wikipedia.org/wiki/Smegen%C5%B3_bangos

https://www.project-meditation.org/a_bom1/meditation_therapy.html

www.funkcinemedicina.lt

Straipsnį parengė Vytautė Venčkauskienė