Tegyvuoja gyvenimas

,,Viskas, man vėžys, tikriausiai aš greitai mirsiu”, – tokios mintys, atsiradus tam tikriems simtomams, tikriausiai yra aplankę  ne vieną iš mūsų ir ne vieną kartą. Vieni laukiame, kol “praeis”, kiti iš karto bėgame aiškintis pas savo šeimos gydytoją, Belaukiantieji kol praeis, jeigu simtomai tampa pastoviais ir nepakenčiamis, taip pat  po kurio laiko kreipiasi į medikus. Dažniausiai sergame kokia nors  nesunkiai išgydoma banalia liga, tačiau, jeigu vis tik  paskiriamos  vėžio  diagniostinės procedūros, jau  vien tik laukimo laikas, pripildytas nežinios, gali veikti gniuždančiai visus, o   ypač labai nerimastingus asmenis. Pasitvirtinus vėžio diagnozei, pacientas ir jo artimieji būna ištikti šoko. ,,Negaliu patikėti”, – tai dažniausiai pirmoji paciento reakcija. Sergančiųjų artimieji ir net draugai dažnai patiria tą patį. Išgyvenama visas spektras jausmų
Žinoma, kiekvieno žmogaus reakcija į tokia žinią gali būti skirtinga, nes nėra nei klaidingų, nei teisingų reakcijos ar jausmų, tačiau visiems neišvengiamai kyla klausima: ,,Kiek dar liko?” Tiksliai į šį klausimą niekas negali atsakyti. Tai priklauso nuo daugybės faktorių. Ko gero, vienas iš pačių svarbiausių yra paties sergančiojo  nusiteikimas (pasveikti ir toliau gyventi ar mirti),  gebėjimas susitaikyti su liga ir stengtis bendradabiauti su medikais kovoje prieš vėžį. Labai svarbi emocinė parama iš aplinkos, deja, artimieji dažnai taip pat jaučiasi sugniuždyti, o jų įsivaizdavimai –  persunkti negatyviais lūkesčiais.   Artimiesiems tuo metu  patiems reikia pagalbos, o visuomenėje vis dar tvyrančios stigmatizuojančios baimės, kad sirgti vėžiu, kaip ir psichikos ligomis, yra gėda, labai susiaurina artimų žmonių ratą, su kuriais būtų galima dalintis savo jausmais. Apie vėžį paprastai kalbama pašnibždomis ir puse lūpų arba stengiamasi ir visai nuslėpti diagozę. Pats sergantysis, mėginantiems kažkaip padėti, dažnai sako nelįsti prie jo,  palikti jį  ramybėje.

Bėgimas nuo šios  skaudžios temos, vengimas  kalbėtis  apie TAI  nesunaikins  pačios ligos. Dalinimasis savo jausmais, išgyvenimais, skatina greitesnį  susitaikymą su diagnoze, nusiteikimą kuo  greičiau pasveikti ir bendradarbiauti su medikais, kruopščiai vykdant jų nurodymus. Dalinimasis su kitais žmonėmis savo patirtimis, įveikiant ligą, ypač su to paties likimo asmenimis, padeda sutvirtėti, pajausti bendrystę  ir skatina sveikimą.

Jeigu jaučiate, kad patiems per sunku  susitvarkyti su šia neganda, Psichologas Marijampolėje nuolatos kviečia sergančius vėžiu ir jų artimuosius prisijungti prie emocinės paramos ir sveikimo grupės ,,TEGYVUOJA GYVENIMAS”.

Yra aprašyta daugybė atvejų, kuomet stebuklingai pasveikdavo jau seniai “nurašyti” ligoniai, melsdamiesi šventose vietose, gerdami “šventą” vandenį iš “stebuklingų šaltinių”  ir tikintys savo stebuklingu išgijimu.  Žmogus dažnai nesuvokia, kokią stebuklingą galią turi jo protas ir mintys.

 Dalyvavimas grupinuose užsiėmimuose Jums suteiks galimybę išmėginti kai kuriuos “stebuklingus”  gydymo mechanizmus, paremtus placebo (gydymo tikėjimo) efektu.

Užsiėmimai vyksta  kartą per savaitę,  (iužsiėmimus veda onkologijos srityje  turinti  reikšmingas patirtis psichologė Svetlana Ragelienė). Registruokitės į užsiėmimus : tel. nr. +370 602 35126, e-paštu s.rageliene@gmail.com. Užsiėmimo trukmė :1,5 – 2 val. Kaina: 15 eurų. TAIKOME NUOLAIDAS nedirbantiems asmenims, studentams, moksleiviams ir pensininkams. Pertraukos metu vaišiname kava.