Atverkime širdis prieš Kalėdas, o ne beprasmių dovanų pakuotes

Kalėdos jau čia  pat…

Ar jaučiame pareigą  jaustis laimingais, dovanoti dovanas, džiaugtis ir švęsti?  Tuomet, Psichologas Marijampolėje pataria, turime išlikti labai budrūs, kad priverstinės laimės idėja  neišgręžtų mūsų piniginių  ir nenugramzdintų į pošventinę depresiją.

Labai didelė pasiūla  Kalėdinių nuolaidų (,,Įrankiai ir grąžtai 35 proc. pigiau – Įrankių Kalėdos“),  paskutinės minutės kelionių (,,Sutik naujus metus pigiau imperatoriškoje Vienoje. Liko trys vietos!”) ribotą laiką  ( ,,Tik šiandien”, ,,Tik  šią savaitę”) sutrikdo mūsų blaivų mąstymą ir sukuria labai stiprų potyrį, kad mes gavome paskutinį laimingą šansą laisva vaila rinktis pačius mums būtiniausius ir geriausius dalykus  patraukliausia mums kaina ir savo artimiesiems padovanoti Kalėdų džiaugsmą. Pirkdami jaučiamės galingais, nes mes patys priėmeme sprendimus, ką  kam dovanoti.

Marketingo specialistai galėtų tiesiog paprastai mus apgauti, tačiau pasitelkę neuromokslo (t. y. mokslo apie smegenų veiklą) pasiekimus, įsibrauna į mūsų protus, manipulioja mūsų jausmais  (savigarbos, meilės artimiesiems) ir žmonijos evoliucijos eigoje atsiradusios išlikimo teorijos idėjomis (gyvename visapusiško  deficito laikais, neturime laisvės rinktis, todėl reikia griebti viską, kas mums siūloma).

Galinga įtikinėjimo industrija tapo dar galingesnė sujungus rinkos poreikius su neuromokslų pasiekimais. Taip atsirado naujas mokslas – neurorinkodara arba neuromarketingas (šį terminą sugalvojo 2002 m. Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas profesorius Ale Smidts). Neuromarketingas tyrinėja pirkėjų smegenų procesus ir atsaką  į rinkos dirgiklius.  Moksliniu tikslumu  nustatatoma, kokie spalva, kvapas, tekstas garsas, skonis pritraukia produkto  vartotojų auditoriją, daro didžiausią poveikį pasąmonei ir skatina pirkimą. Šiems tyrinėjimams pasitelkiama magnetinio  rezonanso, elektroencefalogramos, kūno varžos matavimo  ir kitų tyrimų rezultatai, kurie leidžia daryti  prielaidą, kad dažnai  žmogus veikia neracionaliai, sprendimai priimami nesąmoningai ir gali būti įtakoti  jausmų, prisiminimų, spalvų, kvapų, garsų ir t.t.  Nustatyta, kad daugiau kaip 90% gautos informacijos mes  apdorojame  nesąmoningai, todėl pirkimo procesas vyksta pasąmonės lygmenyje, mes ne visada suvokiame savo jausmus, kurių vedami perkame vieną ar kitą daiktą.

Reklamos, nukreiptos į mūsų menkavertiškumo jausmą, ilgai išlieka atmintyje ir siunčia žinutę mūsų pasąmonei, kad tik pirkdami tampame vertingais ir stipriais. Brangios stomatologų, grožio specialistų paslaugos pateikiami kaip vieninteliai būdai pagerinti išvaizdai  ir pasitikėti savimi; pirkimo procesas veikia tuos   pačius malonumo centrus galvos smegenyse,  kaip   kad ir narkotinės medžiagos, ir skatina malonumo hormono dopamino išskyrimą. Neapgalvotas paslaugų ar prekių įsigijimas  siekiant malonumo, yra  labai panašus į priklausomybes, valgymo sutrikimus. Mums brukami   skatinatys nutukimą, įvairių ligų atsiradimą produktai; parduodama mažiau produkto, blogesnės kokybės už tą pačią kainą, mums to net neįtariant.

Jau maždaug prieš 50 metų vienam dantų pastos gamintojui vienas žmogus pranešė, kad žino, kaip padidinti pardavimus 40 %. Už atitinkamą atlygį jis teištarė  tris žodžius: ,,padarykite didesnę skylutę“. Kompanija padidino skylutės dantų pastos tūtelėje diametrą vos 1mm! Rezultatas visiškai atitiko lūkesčius, nes vienu metu išspaudžiamos ant dantų šepetėlio pastos kiekis padidėjo būtent 40 %. Pardavimai išaugo, nes dantų pasta pasibaigdavo žymiai greičiau.  Šis triukas gamintojams atnešė milijonus papildomų dolerių

Mokslininkai baiminasi, kad neuromokslų pasiekimai  komerciniams tikslams naudojami  neetiškai: vis labiau įsibraunama į mūsų smegenis, kuriami produktai ir reklamos, kurios pritraukia daugiau mūsų dėmesio ir skatina besaikį vartojimą.

Kol kas nėra jokių įstatymų, apsaugančių mus nuo rinkodaros daromos įtakos. Suprasdami, kaip giliai  į mūsų protus skverbiamasi, gebėsime  po truputį atsispirti slaptoms kalėdinio marketingo manipuliacijoms.  Neuropsichologai D. Lewisas ir  J. Sachs primena, kad mūsų neapgalvotą pirkimą ypač skatina:

  • Atitinkama muzika, žvakių kvapai, spalvos, šviesos, hipnotizuojantys reklamos tekstai
  • Kruopščiai apmąstyta su gausybe ,,kalėdinių nuolaidų“ ekskursija“ prekybos centre“, į kurią patenkame įprastoje vietoje neradę kasdieninio vartojimo prekių (pvz., dribsnių)
  • Mūsų emocijos: ypatingai bloga arba itin pakili nuotaika
  • Galimybė derėtis : pvz., nusiderėjus 1 eurą, mums kyla pergalės džiaugsmo ir pasididžiavimo savimi jausmai, skatinantys būtinai įsigyti 1 euru ,,atpigusią“, net ir   nereikalingą mums prekę
  • Prekių išdėstymas vertikaliai. Jeigu pirkėjas bus priverstas dažnai linkčioti galva, peržvelgdamas prekias nuo viršaus žemyn, jo noras įsigyti prekę stiprės, tai susiję su pasąmonine linkčiojimo prasme (daugelyje kultūrų linkčiojimas reiškia pritarimą.)

Todėl kilus norui visus Kūčių vakarienės dalyvius padaryti laimingais nuperkant  dovanas, ypač „patraukliomis  kainomis“ paskutinę savaitę, paklauskime savęs, o ko aš  pats norėčiau labiausiai per Kalėdas? Galbūt atsakymas bus – ramybės. Tuomet kursimee tokias Kalėdas, kad gautume ramybės džiaugsmą. Šis žodis kiekvienam  turi individualią prasmę. Galbūt tai reiška ramų vakarą su artimais žmonėmis be konfliktų, susierzinimo, apsimestinio džiaugsmo gavus dovanų nereikalingą daiktą, galbūt tai reikš namus, papuoštus savo pačių rankomis gamintomis  dekoracijomis. Nueikite į https://www.pinterest.com/ puslapį, paieškoje įrašykiite ,,christhmas decorating ideas’’, ir gausime daugybę minčių, kaip prikelti naujam gyvenimui išmetimui skirtus daiktelius, paverčiant juos kalėdinėmis dekoracijomis ar originaliomis ir mielomis dovanėlėmis. Patirsime kūrybos džiaugsmą, išvengsime grūsties parduotuvėse, neplanuotų išlaidų (galbūt net apsaugosime save nuo greitųjų kreditų, gundančių :„Švęsk dosniai, skolink už protingą kainą“), o artimuosius nuo kaltės jausmo, atsikratant (perdovanojant, parduodant Fb  grupėse)  jiems nereikalingais, mūsų pirktais „patraukliosmis kainomis“ daiktais.

Ir visai neprivalome stengtis patys tapti laimingais ir kitus padaryti tokiais, jeigu šiais metais patyrėme artimų žmonių netektis. Kalėdos dar labiau išryškina skausmą, nes praėjusiais metais prie stalo sėdėjome visi…

Ypač sunkiai Kalėdas išgyvena vieniši žmonės, todė darbingo amžiaus žmonės  visai gerai jaučiasi, jeigu jų darbas pamaininis ir  tenka dirbti per šventes.  Kai kurie net stengiasi susikeisti pamainas, kad būtų šventiniu laikotarpiu su bendradarbiais. Vyresnio amžiaus žmonių vienišumo jausmą sumažintų pokalbiai su „sidabrinės linijos“ savanoriais.

Kai kam Kalėdos kelia įtampa vien nuo minties, kad teks keletą valandų praleisti prie bendro stalo su  nelabai mielais giminaičiais.  Pamėginkime nesutarimus sumažinti maistu.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad tokio paties maisto valgymas  vienu metu kuria bendrystės jausmą, skatina pasitikėjimą vienas kitu, bendradarbiavimą, geresnį konfliktinių situacijų valdymą. Maistas yra labai svarbus faktorius, siekiant santarvės. Nustatyta, kad ilgai gyvenančios ir gerai sutariančios poros valgo panašų maistą. Panaudokime šią žinutę kurdami ramią ir jaukią Kučių vakarienę. Neapkraukime stalo  iš karto visais 12 patiekalų, laikykimės restorano valgymo kultūros, kai tik suvalgius vieną patieklą, mums atnešamas sekantis patiekalas. Vakarienę visi pradėkime tuo pačiu patiekalu. Pateikime visiems vakarienės dalyviams pradžioje, tarkim, aguonpienį (priklausomai nuo kiekvienos šeimos tradicijos), ar šiltą patiekalą, tik po to pereikime prie kitų tradicinių patiekalų. Leiskime patiems įsidėti pagal kiekvieno apetitą ir skonį. Taip mes nepersivalgysime, neapsunksime ir net gi būdami skirtingų temperamentų, išsilavinimų, pomėgių būsime tolerantiškesni vieni kitiems.

Vis tik, jeigu paskutiunėmis dienomis apsižiūrėjote, kad dar kažko trūksta šventiniam stalui, pasistenkite tai įsigyti mažoje parduotuvėlėje, jeigu nepavyksta išvengti prekybos centrų, prieš įsimesdami neplanuotus daiktus į pirkinių krepšį:

  • keletą kartų giliai įkvėpkit ir iškvėpkit, suskaičiuokit iki 5 ir pasakykit sau mintyse „Šią akimirką labai noriu pirkti“. Tokiu būdu jūs  aiškiai įvardinsite savo norus ir suteiksite sau laiko pamąstymui, ar tikrai kas nors džiaugsis impulsyviai nupirktomis dovanomis.
  • Įsivaizduokite savo jausmus gavus tokią dovaną (suprasite, kad jūsų tai visai nedžiugina). Įsiaizduokite gavusio tokią dovaną artimojo veidą. Ar tikrai matote tikrą džiaugsmą ar apsimestinį dėkingumą?
  • Pagaliau, jeigu noras pirkti neapgalvotus daiktus nedingsta, „įjunkite“ minčių stabdiklius, pvz., kai nusprendėte kažką įsigyti, prieš atverdami piniginę net ir tada, kai jau stovite prie kasos, pamėginkitė  negalvoti apie 2 žalius begemotus, žaidžiančius slėpynių tortų ir pyragų skyriuje. Labai dažnai pakanka kelių sekundžių, atsitraukti  nuo noro pirkti, sivaizduojant nerealias situacijas, ir noras pirkti būna įveiktas.

Atverkime širdis prieš Kalėdas, o ne pinigines ir  beprasmių dovanų pakuotes.

Šaltiniai :

http://kirulanov.com/vse-chto-vy-ne-znali-o-nejromarketinge-metody/

https://moluch.ru/archive/73/12487/

https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1016/j.jcps.2016.06.003

http://theconversation.com/the-psychology-of-christmas-shopping-how-marketers-nudge-you-to-buy-88011 

https://www.sciencedirect.com/journal/journal-of-consumer-psychology