Psichologas Marijampolėje konsultuodamas šeimas ir poras, kai jau baigia išsekti vienas kitam poros buitinio pobūdžio kaltinimai, kartais išgirsta mėginimus sutuoktinį pritrėkšti paskutiniu svariausiu argumenu : ,,o jis dar ir kalbasi su savimi! Negaliu to pakęsti“.
Šis straipsnis bus ne apie tai, kaip ilgas buvimas drauge po vienu stogu meilę verčia į buitį ir kaip tokį virsmą sustabdyti. Kalbėsime apie, pasak sparnuoto posakio, ,, tarimąsi su pačiu protingiausiu žmogumi – savimi“, t.y., apie kalbėjimąsi su savimi.
Kai išgirstame su savimi besikalbantį žmogų, dažniausiai mintyse pasukiojame sau pirstu ties smilkiniu, o besikalbantysis paklaustas atsakytų, kad kalbasi su protingiausiau pasaulyje žmogumi. Kad ir kaip keistai, kvailai, juokingai ar erzinančiai atrodo įprotis kalbėtis su savimi, sparnuotame posakyje apie ,, tarimąsi su pačiu protingiausiu žmogumi – savimi“ yra daug tiesos.
Mokslininkų atliktos studijos rodo, kad kalbėjimasi su savimi reiškia, kad jūsų intelektualiniai gebėjimai yra aukštesni už nesikalbančiųjų su savimi. Nustatyta, kad kalbėjimasis su savimi gerina smegenų darbą. Pamesti daiktai daug greičiau randami, jeigu žmogus ieškodamas, pvz., pamestų raktų kalbasi „ir kur aš juos padėjau“ ir pan. Aktyvinama vaizduotė, smegenys yra paruošiamos daiktų atpažinimui, tai skatina atsiminti vietas, kur buvome, ėjome, aktyvuojami atminties centrai, gerėja atmintis, o pamesti daiktai randami žymiai greičiau. Be to, kai kalbamės su savimi, ypač ruošdamiesi atlikti kokį nors darbą, save motyvuojame nudirbti net ir tai, ko nenorime, bet žinome, kad reikia. Ypač naudinga kalbėti iš trečiojo asmens pozicijos, pvz., nesakau sau :“aš galiu tai padaryti“,„aš dabar einu tvarkyti namus“, o sakau: „ji gali tai padaryti“, ,,dabar ji eina tvarkyti namus“. Tai leidžia pažvelgti į save iš šono, pamatyti save tvarkančią namus ir greičiau nudirbti šį darbą.
Garsus skaitymas gerina dėmesio koncentraciją, lavina mąstymą. Vaikai net iki 7 metų kalbasi su savimi, kalbamasi net kai yra aplinkui daug kitų vaikų, tai vadinama kolektyviniu monologu. Kiekvienas vaikas kalba su savimi savo tema, visai neklausydamas ir negirdėdamas, ką sako kitas vaikas. Taip lavėja kalba, o kalbos vystymasis skatina mąstymo raidą; gerėja vaiko socializacija.
Kalbėjimasis su savimi, savęs įgarsinimas ugdo emocinį intelektą, nes leidžia geriau išgirsti save, suprasti savo jausmus ir geriau kontroliuoti savo emocijas, elgesį. Įgarsindami save, mes susidėliojame savo mintis, daug kas tampa aiškiau ir paprasčiau, mažėja nerimas, baimė, lengviau priimame sprendimus, o , kai esame labai supykę, po trumpo gilaus kvėpavimo ir skaičiavimo iki 10, sau garsiai pasakę : ,,Dabar aš labai supykau“, išventiliuojame savo pyktį, neleidžiame jam sprogti ir sužeisti kitus asmenis.
Taigi, jeigu jūsų sutuoktinis veda jus į visišką įsiūtį, ne tik palikdamas bet kur savo neskalbtas kojines (tai gali rodyti ne tik jo netvarkingumą, bet ir kūrybingumą), bet dar ir kalbėdamasis su savimi, pamąstykite, galbūt jis yra genijus, o jūs kasdieniniu savo nepasitenkinimu bandote pakirpti jam sparnus? Gal ir jums tuomet praverstų keletą kartų giliai įkvėpti ir iškvėpti, suskaičiuoti iki 10 ir garsiai sau pasakyti :,, ji dabar yra labai įsiutusi, nes jis ir vėl bamba sau po nosim“ ?
Šaltiniai:
https://www.lifehack.org/334241/why-people-who-talk-themselves-are-geniuses
https://journals.sagepub.com/doi/10.1080/17470218.2011.647039
https://thepowerofsilence.co/talking-to-yourself-out-loud-may-be-a-sign-of-higher-intelligence/
https://www.nytimes.com/2017/06/08/smarter-living/benefits-of-talking-to-yourself-self-talk.html/
Straipsnį parengė Vytautė Venčkauskienė