Verkime sau į sveikatą

                                        Nuotrauka Healthy Crying Club Surat

Ar žinote, kokia būtiniausia darbo priemonė psichologo kabinete?  Didelė minkštų popierinių servetėlių pakuotė. Labai reikalinga, kad galėtume nušluostyti  savo klientų – pacientų ašaras. Tarp psichologų sklando pajuokavimas, kad jei konsultacijos metu nepavyko pravirkdyti klientą, tai konsultacija buvo nefektyvi, terapija nevyko.

Dažnas  klientas, pajautęs, kad pradeda kauptis ašaros, nutraukia savo pasakojimą, giliai įkvepia ir bando užgiaužti savo sielvartą atsiprašinėdamas, kad sunku suvaldyti verksmą. Tuomet psichologas Marijampolėje pastumia artyn kliento servetėlių pakuotę, nebyliai pasiūlydamas nesidrovėti. Jeigu klientas ir toliau atsiprašinėja, psichologas Marijampolėje  pasiūlo verkti sau į sveikatą  šiame raudų kambaryje. Po tokio pasiūlymo dažniausiai klientas verkia mažiau drovėdamasis: prasideda terapija.

Pirmasis verkimo klubas (Crying Club) pasaulyje buvo įsteigtas 2017 metais Indijoje  Surato mieste. Jį įsteigė  62 metų juoko terapiautas Kamleshas Masalawala, iki tol  buvęs garsus  gebėjimu  priversti žmones  įveikti  savo sunkumus nuoširdžiai pasijuokiant iš jų.

Įrašas iš youtube.com

Vėliau Kamleshas atrado, kad nuoširdžiai juoktis galima tik gerai išsiverkus, nes  kiekvienas esame  tarsi moneta, turinti dvi skirtingas  puses,  todėl joks žmogus negali būti amžinai liūdnas ar amžinai laimingas. Žmogui reikia išreikšti emocijas, todėl  reikia išleisti emocijas garsiai juokiantis ir verkiant balsu.

Liūdesys yra galinga emocija, kuri retai randa tinkamą išraišką. Kamleshas   sako, kad atrado  stebuklingą gydančią priemonę – raudą  sielvartui išlieti. Kiekvieno mėnesio paskutinįjį sekmadienį nustatytu laiku Kamleshas veda verkimo sesijas Crying klube. Šių sesijų devizas „Ašaros linksmybėms“ .

Tačiau, pasak Indijos terapiauto  Kamlesho Masalawalos, pravirkdyti žmones nėra taip paprasta. Tik  būdami kūdikiais verkėme be jokios savikontrolės, taip  pranešdami, kad esame alkani, šlapi, norime miego, ,,ant rankų“ir t.t.  Šiek tiek ūgtelėjus, tėvai  mus mokė, kad verkti – negražu, o būsimiems vyrams – tai silpnumo ženklas. Ilgainiui  augdami apsistatome gybnybinėmis sienomis, kad tik niekas nepamatytų mūsų skausmo,  ašarų ir nepalaikytų  silpnais, tačiau užgniaužtas sielvartas dar niekam nepridavė tikrosios stiprybės. Stiprybė yra leisti ašaroms lietis laisvai. Todėl visiškai nieko keisto, kad mažų  vaikų tiek fizinė, tiek psichinė sveikata yra neabejotinai geresnė už suaugusių, be to  tyrimai atskleidžia, kad dažnas verkimas gali perpus  sumažinti medikamentinio gydymo poreikį  sergantiems psichinėmis ligomis.

Tyrinėjant ašaras nustatyta, kad emocinėse ašarose, sukeltose didelio streso, yra daugiau streso hormonų už atliekančiose akies drėkinimo funkciją ar refleksinėse ašarose (tose, kurios susidaro, kai kažkas įkrenta į akis). Emocinėse ašarose taip pat yra daugiau nuotaiką reguliuojančio mangano.

Verkimas suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą (išsiverkus sulėtėja puslas,  kvėpavimas, sumažėja kraujospūdis, raumenys atsipalaiduoja), todėl nurimstame, pajaučiame palengvėjimą.  Taigi, verkdami atsikratome streso hormonų, ir  perteklinio mangano, sukeliančio nepageidaujamas nuotaikas. Vyrai, verkiantys  retai, daugiau prakaituoja, o jų prakaitas – aštresnio kvapo, nes yra prisotintas minėtų medžiagų.

Ašarose būna fermento, naikinančio bakterijas ir virusus. Verkiant dalis ašarų patenka į nosį ir apsaugo nosies gleivinę nuo infekcijų, taip pat gaminasi medžiaga (ekefalinas), savo poveikiu panaši į morfiną, todėl sumažėja skausmas.

Psichologai teigia, kad  verkimas gerina satykius tarp žmonių, nes verkiančio žmogaus mes  nesugebame suvokti kaip konkurento ar priešo.  Verkdami drįstame pasirodyti silpnais ir pažeidžiamais, kiti žmonės mus suvokia, kaip pasitikinčius  jais.

Pasaulyje plinta terapiniai ,,Crying’’ klubai. Japonijoje jie vadinami (pažodžiui verčiant iš japonų kalbos) ,,siekiantys ašarų’’. Tokiuose klubuose susirenka daug žmonių vienu metu, jiems yra rodomi  seni, kažkada buvę populiarūs emociškai skaudūs, ,,virkdantys’’ filmai ir pasakojimai.

Dauguma sveikatos priežiūros specialistų  verkimą laiko labai svarbiu gydančiu veiksniu po stiprių sukrėtimų.  Tad verkime sau  į sveikatą.

Straipsnį parengė Vytautė Venčkauskienė.

Šaltiniai:

https://www.webmd.com

https://www.agingcare.com/articles/reasons-why-crying-is-good-for-your-health-146022.htm

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-62447

https://www.thebetterindia.com/171364/india-first-crying-club-surat