Mėnesio archyvas: vasario 2020

Baimė yra pavojingesnė už Korona virusą

Dangus griūva!

Visi žinome pasaką ,,Dangus griūva“, apie tai , kaip katinėliui ant uodegytės kopūsto lapas užkrito. Katinas nesuprato, kas palietė jo uodegėlę, todėl  pagalvojo, kad tikriausia dangus užkrito ant uodegėlės, išsigando, ir leidosi bėgti šaukdamas, kad dangus griūva, reikia bėgti. Paskui jį nusidriekė ilgiausia uodega  panikuojančių žvėrių, bandančių pabėgti nuo griūvančio dangaus, kol galiausiai meška pareiškė, kad čia tik kopūsto lapas peliaujančiam katinėliui uodegytę palietė. Žvėrys visi atsipūtė, gal kam ir gėda buvo, kad išsigando kopūsto lapo (bet pasaka apie tai nutyli) ir , meškai paliepus, visi sugrįžo namos prie savų reikalų.

Pasakos moralas Psichologo Marijampolėje akimis

Kai sutinkame reiškinį, kurio mes neatpažįstame, mūsų protas bando suprasti, kas tai. Galvoje pradeda suktis įvairios mintys, bandančios paaiškinti reiškinį. Priklausomai nuo to, kokią mintį priimsime, kaip faktą, priklausys mūsų savijauta, o  nuo jos –  ir mūsų elgesys. Taigi, įvykių eiga būtų tokia: Toliau skaityti Baimė yra pavojingesnė už Korona virusą

Apie žmogaus galiojimo laiką: kaip prailginti gyvenimą

,,Būkite kaip vaikai”

Vakar lankiau seniausią pagal gimimo datą savo giminės moterį,  kuri savo besistebinčiuoju AŠ   (ne todėl, kad dėl demencijos sugrįžo į vaikystę su pliušiniais meškučiais) yra jaunesnė už visažinius jau beveik pensijinio amžiaus savo  vaikus. Jai vis dar kelia džiugią nuostabą kūdikėlių proanūkų pirmasis garsus juokas, šįmečio naminio vyšnių  vyno skonis, anūkės vyro nepaprastai getoni garbanoti plaukai, mano pačios siūta suknelė iš audinio gbaliukų, kurie ,,Humanoje’ buvo skraistėmis po 30 eurocentų, mano dukros akivaizdžiai nauji batai ir daugelis kitų dalykų, kurių mes dažniausiai net nematome arba mums atrodo, kad jau viską seniai seniai išbandėme, patyrėme, pamatėme, žinome, kaip gyventi teisinga, o kaip ne.  Dar ir kitus galime  pamokyti. O štai ši mano giminės moteris sako, daug ko nežino, bet labjausiai yra nustebusi,  kad nebejautė, kaip prabėgo, ištirpo  tie metai, taip greitai ir linksmai.  Visos devynios dešimtys, kupinos atvirumo naujoms patirtims, dainų ir džiugesio. Gaila, kad dabar džiaugsmo pačiai parsinešti jau sunkoka: kojos neleidžia. Bet ta asmenybės dalis, apie kurią galima pasakyti Kristaus žodžiais ,,Būkite, kaip vaikai”, ji niekur nedingo, ji  vis dar mato viską džiaugsmingu žvilgsiu.  Tas vidinis vaikas vis tiek  krykštauja ir nepaliauja stebėtis. Toliau skaityti Apie žmogaus galiojimo laiką: kaip prailginti gyvenimą