Po karantino

Straipsniai

 

Jau antra savaitė gyvename paskelbtos karantino pabaigos sąlygomis. Karantinas baigėsi oficialiai paskelbtuose pranešimuose, tačiau jis nesibaigė dalies žmonių galvose. O tie žmonės – tai mes patys, dirbantys įvairiose įstaigose, institucijose, privačiose ir valstybinėse įstaigose. Priklausomai nuo to, kiek baimės sėklų, pasėtų COVID -19 susirgimų akivaizdoje sudygo, tiek dabar yra mūsų, kurių mintys vis dar karantinuotos. Štai todėl vienose sveikatos priežiūros,  švietimo, socialinės globosir kt. įstaigose gali lankytis be jokių apsaugos priemonių, kitose – pasitinka darbuotojai  prie užrakintų durų apsirengę  vos ne priešmariniais kostiumais, ilgai tardo norintį patekti į vidų, kol pagaliau įleidžia, arba ne (nes tu nesiregistravai iš anksto vizitui telefonu), o įleidę privalomai pamatuoja temperatūrą ir atlieka visokius kitokius ,,ale‘‘ tai apsaugančius vaiksmus, sukeliančius norinčiam prasibrauti vidun visą spektrą reakcijų, pradedant nuostaba, baigiant pykčiu, pasipiktinimu,  o galbūt sarkastišku ar isterišku  juoku.

Virusas pas mus atkeliavo parduotuvių lentynų ,,šlavimu‘‘, o išeina užrakintomis durimis ir  priaugusiomis prie veido vienkartinėmis daugkartinio naudojimo medicininėmis kaukėmis, kurios ,,ale tai‘‘ išgelbėjo mus nuo prognozuoto mirčių skaičiaus mūsų šalyje. (Psichologui Marijampolėje perkant prie buvusios ,,Riminės‘‘  Norfos aikštelėje braškes, teko nugirsti, kaip viena pirkėja garsiai  džiaugėsi, kad per visus tris karantino mėnesius sunaudojo tik 2 kaukes, būtų ir vienos užtekę, bet kad vieną kaukę, netyčia likusią striukės kišenėje,, sucentrifugavo skalbiankė“).

Būtų gerai, kad karantiną palydėtų tik šis užsitęsęs kaukių balius, užrakintos durys, išaugęs bedarbių skaičius, ekonominis nuosmukis ir t.t.  Na, papyksime,  pasipiktinsime, prie užrakintų durų kažkam pasukiosime ties smilkiniu, eilinį kartą vėl veršimės diržus, arba vėl sugebėsime kaip skruzdėlės išlįsti pro rakto skylutę (čia turbūt nacionalinis lietuvio bruožas), kaip ir kitose absurdiškose gyvenimo situacijose, bet  vis tiek kažkaip išgyvensime. Deja, priaugusios prie veido  apsauginės kaukės – jau nebejuokinga, tai – kur kas rimčiau už priaugintus plaukus, nagus, ragus ar blakstienas. Taip lengvai nenuimsi, kai nusibos. Tai ženklas, kad labai rimti dalykai vyksta žmonių psichikoje.

Žinaisklaidoje yra nemažai psichologinių straipsnių, su prognozėmis apie 3 mėnesių izoliacijos poveikį psichikai. Poveikis prilyginamas potrauminio  streso sindromui. Covid – 19 pavojus atšauktas, bet žala psichinei sveikatai jau padaryta, nepaisant to, kaip saugiai ar nesaugiai mes jaučiamės būdami be kaukės ar su ja. Ir tie, kurie sakome, kad nieko nebijome, ( o gal net, kad nėra ir nebuvo jokio COVID – 19, ši pandemija – pasaulinis sąmokslas) taip pat esame paveikti 3 mėnesių karantino. Ir kol kas neaišku, kurie labiau: tie kur nieko nebijo, ar tie, kur vis dar bijo…

Psichologas Marijampolėje vėl atnaujina savo veiklą gyvomis konsultacijomis. Pageidaujantys nuotolinės psichologinės pagalbos,  taip pat gali kreiptis, konsultuojame, atsižvelgiant į klientų pageidavimus. Mes dirbame tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip pasaulio be COVID-19 laikais, netaikome jokių ribojimų, susijusių su virusu, savo klientams. Darbo laikas, kainos – tinklapyje.

Nuotrauka iš www.pinterest.com

Straipsnio autorė –  V.Venčkauskienė