Išgyvename laikus, kurie, be abejonės, įsirašys į žmonijos istoriją, mūsų ir ateinančių kartų protus, kuomet pasaulis suskyla į raupsuotuosius (užsikrėtę COVID 19) ir  sveikuosius (kol kas).

O,,Marijos žemėje“ kol kas  pakankamai gera situacija.  Dėl to dabar pats laikas pasinaudoti  senolių posakiu :  ,, Ruoškis blogiausiam, tikėkis geriausio‘‘.

Kiekvienas iš mūsų asmeniškai būten dabar turime tam laiko. Pasinaudokieme šiuo posakiu išmintintingai.

Taigi :

1. Visiškai ir vienareikšmiškai laikomės visų karantino reikalvimų.
2. Apsipirkti stengiamės eiti į mažas parduotuvėles, einame kuo rečiau, pvz., 2 kartus per savaitę.
3. Rašoma, jog česnakai neapsaugos jūsų nuo užkrato. Vis tik, jeigu  mums kažko labai reikia, ką galime gauti tik prekybos centre, gerai užvalgome česnakų ir pirmyn!  Saugus atstumas garantuotas: česnako nevalgę, tikrai jus aplenks mažiausiai 3  metrų spinduliu 🙂
4. Rūpinamės ne tik savo fizine, bet ir psichine sveikata. Kaip tai padaryti?

Toliau skaityti O ,, Marijos žemėje“ kol kas saugu →

Kalėdos, Nauji metai, Velykos – daugybė sveikinimų iš pačių artimiausių, iš draugų, pažįstamų ir visai nepažįstamų kolegų darbinėje elektroninio  pašto dėžutėje, kuriuos tenka skubiai trinti, kad būtų vietos darbinei informacijai. Valentino diena – vėl sveikinimai visur ir iš visų, Vasario 16, Sausio 13 – sveikinimai darbinio e-pašto dėžutėje, vienas kitas sveikinimas Fb, Žolinė – vieną kartą  gavau asmeninį sveikinimą iš buvusio kliento :). Tikrai maloniai nustebino :).

Kovo 8 – išlaisvėję moterys masiškai sveikina viena kitą socialiniuose tinkluose ir asmeniškai (panašiai tas pats būna ir per Motinos dieną), lyg pasaulyje visi vyrai būtų išnykę.

Kovo 11- sveikinimai iš kolegų, vienas kitas – Fb laiko juostoje, asmeninio Mesengeryje – nė vieno. Ir štai šiais metais – buvau maloniai nustebinta: gavau  vieną asmeninį sveikinimą su Kovo 11 trisdešimtmečiu. Toliau skaityti Kodėl jaučiamės aukomis, praėjus 30 metų po Nepriklausomybės atkūrimo? →

Ar žinote, kad giliai mūsų smegenyse esantis organas migdolas (dar  vadinamas migdoliniu branduoliu, migdoliniu kūnu)  veikia, kaip pavojaus signalas. Vos tik atsiranda realus ar mūsų pačių sugalvotas pavojus, įsijungia šis signalas, paruošiantis mus bėgti, kautis arba sustingti, tuomet mes jaučiame baimę, nerimą, o gal ir pyktį. Migdolinis kūnas generuoja šias tris emocijas.  Jis neskiria, ar pavojus yra tikras, ar tik mūsų galvose (iš musės nusilipdėme dramblį). Toliau skaityti Kaip valdyti skausmą be vaistų? →

Dangus griūva!

Visi žinome pasaką ,,Dangus griūva“, apie tai , kaip katinėliui ant uodegytės kopūsto lapas užkrito. Katinas nesuprato, kas palietė jo uodegėlę, todėl  pagalvojo, kad tikriausia dangus užkrito ant uodegėlės, išsigando, ir leidosi bėgti šaukdamas, kad dangus griūva, reikia bėgti. Paskui jį nusidriekė ilgiausia uodega  panikuojančių žvėrių, bandančių pabėgti nuo griūvančio dangaus, kol galiausiai meška pareiškė, kad čia tik kopūsto lapas peliaujančiam katinėliui uodegytę palietė. Žvėrys visi atsipūtė, gal kam ir gėda buvo, kad išsigando kopūsto lapo (bet pasaka apie tai nutyli) ir , meškai paliepus, visi sugrįžo namos prie savų reikalų.

Pasakos moralas Psichologo Marijampolėje akimis

Kai sutinkame reiškinį, kurio mes neatpažįstame, mūsų protas bando suprasti, kas tai. Galvoje pradeda suktis įvairios mintys, bandančios paaiškinti reiškinį. Priklausomai nuo to, kokią mintį priimsime, kaip faktą, priklausys mūsų savijauta, o  nuo jos –  ir mūsų elgesys. Taigi, įvykių eiga būtų tokia: Toliau skaityti Baimė yra pavojingesnė už Korona virusą →

,,Būkite kaip vaikai”

Vakar lankiau seniausią pagal gimimo datą savo giminės moterį,  kuri savo besistebinčiuoju AŠ   (ne todėl, kad dėl demencijos sugrįžo į vaikystę su pliušiniais meškučiais) yra jaunesnė už visažinius jau beveik pensijinio amžiaus savo  vaikus. Jai vis dar kelia džiugią nuostabą kūdikėlių proanūkų pirmasis garsus juokas, šįmečio naminio vyšnių  vyno skonis, anūkės vyro nepaprastai getoni garbanoti plaukai, mano pačios siūta suknelė iš audinio gbaliukų, kurie ,,Humanoje’ buvo skraistėmis po 30 eurocentų, mano dukros akivaizdžiai nauji batai ir daugelis kitų dalykų, kurių mes dažniausiai net nematome arba mums atrodo, kad jau viską seniai seniai išbandėme, patyrėme, pamatėme, žinome, kaip gyventi teisinga, o kaip ne.  Dar ir kitus galime  pamokyti. O štai ši mano giminės moteris sako, daug ko nežino, bet labjausiai yra nustebusi,  kad nebejautė, kaip prabėgo, ištirpo  tie metai, taip greitai ir linksmai.  Visos devynios dešimtys, kupinos atvirumo naujoms patirtims, dainų ir džiugesio. Gaila, kad dabar džiaugsmo pačiai parsinešti jau sunkoka: kojos neleidžia. Bet ta asmenybės dalis, apie kurią galima pasakyti Kristaus žodžiais ,,Būkite, kaip vaikai”, ji niekur nedingo, ji  vis dar mato viską džiaugsmingu žvilgsiu.  Tas vidinis vaikas vis tiek  krykštauja ir nepaliauja stebėtis. Toliau skaityti Apie žmogaus galiojimo laiką: kaip prailginti gyvenimą →

Mano pirmokė anūkė iš Kauno man sako:

– Močiute, kodėl tu sakai,,mės“, sakyk mees“!

Aš jai greit atšaunu:

– Du po penkėsdėšimt!

-Močiute, močiute, ar tu nemoki kalbėti lietuviškai? Neištari ,,ee“?

-Ne, nes aš – iš Marijėėmpolės.

-Močiute, tau reikia pas logopedę! – sušunka anūklė.

Susimąstau: tikrai, gal ir reikia? Juk ne kartą, atsidūrus tarp kitomis tarmėmis kalbančių žmonių, yra tėkę išgirsti šaipantis iš mano suvalkietiškos tarmės. Ir prisipažinsiu, kai buvau visai jauna, tos patyčios man buvo ,,įvarę“ viešo kalbėjimo baimę.

      Motinos tarmės išmokstame dar būdami jos įsčiose

Gimiau, augau ir gyvenu Marijėmpolėje, dar būdama motinos įsčiose, girdėjau šia daininga tarme kalbančią savo motiną  ir visus aplinkinius, tad kap aš galėčiau kalbėti kitap, jei ne suvalkietiškai? Toliau skaityti Didžiuokimės, kad mūsų kilmės šalis – MARIJĖĖMPOLĖ →

                                        Nuotrauka iš Healthy Crying Club Surat

Ar žinote, kokia būtiniausia darbo priemonė psichologo kabinete?  Didelė minkštų popierinių servetėlių pakuotė. Labai reikalinga, kad galėtume nušluostyti  savo klientų – pacientų ašaras. Tarp psichologų sklando pajuokavimas, kad jei konsultacijos metu nepavyko pravirkdyti klientą, tai konsultacija buvo nefektyvi, terapija nevyko.

Dažnas  klientas, pajautęs, kad pradeda kauptis ašaros, nutraukia savo pasakojimą, giliai įkvepia ir bando užgiaužti savo sielvartą atsiprašinėdamas, kad sunku suvaldyti verksmą. Tuomet psichologas Marijampolėje pastumia artyn kliento servetėlių pakuotę, nebyliai pasiūlydamas nesidrovėti. Jeigu klientas ir toliau atsiprašinėja, psichologas Marijampolėje  pasiūlo verkti sau į sveikatą  šiame raudų kambaryje. Po tokio pasiūlymo dažniausiai klientas verkia mažiau drovėdamasis: prasideda terapija.

Pirmasis verkimo klubas (Crying Club) pasaulyje buvo įsteigtas 2017 metais Indijoje  Surato mieste. Jį įsteigė  62 metų juoko terapiautas Kamleshas Masalawala, iki tol  buvęs garsus  gebėjimu  priversti žmones  įveikti  savo sunkumus nuoširdžiai pasijuokiant iš jų.

Įrašas iš youtube.com

Vėliau Kamleshas atrado, kad nuoširdžiai juoktis galima tik gerai išsiverkus, nes  kiekvienas esame  tarsi moneta, turinti dvi skirtingas  puses,  todėl joks žmogus negali būti amžinai liūdnas ar amžinai laimingas. Žmogui reikia išreikšti emocijas, todėl  reikia išleisti emocijas garsiai juokiantis ir verkiant balsu. Toliau skaityti Verkime sau į sveikatą →

Vietoj įžangos

,,Sovietų Sąjungoje sekso nebuvo‘‘- šią sparnuotą frazę tikriausiai prisimena beveik visi vyresnės kartos atstovai, o jaunimas taip pat yra girdėję iš savo tėvų ir senelių. Ji atsirado stengiantis stabdyti seksualinės  revoliucijos Rusijoje padarinius.  Sekso džinas Rusijoje buvo paleistas kartu su  bolševikine revoliucija – 1917 metais. 1917 m. pasirodę Lenino dekretai  „Dėl santuokos panaikinimo“, „Dėl bausmės už homoseksualizmą panaikinimo“, o  vėliau kai kuriose gubernijose išleisti dekretai „Dėl moterų nacionalizavimo“,  „Dėl moterų paskirstymo“  Toliau skaityti Seksualinė disfunkcija: skirta vyrams, bet tinka ir moterims →

Žibančiomis girliandomis viliojantys prekybos centrai, išpuoštos miestų aikštės byloja, kad Kalėdos – jau visai čia pat. „Nudžiuginkite artimą žmogų puikia dovana!“ – garsiai šaukia
reklamos. Tačiau išrinkti dovaną, kad ji džiugintų, – nelengva užduotis. Apie dovanojimą kalbamės su Marijampolėje esančio centro „Pasijausk geriau“psichologe Vytaute Venčkauskiene.

Daugiau skaitykite Dalios ALEKNIENĖS 2019 gruodžio 5 d. straipsnyje ,,SAVAITĖJE“ Nr. 49 (straipsnio publikavimas suderintas su leidinio redakcija):

Kokia turėtų būti kalėdinė dovana1 ,   Kokia turėtų būti kalėdinė dovana2

Prasidėjus medžių be lapų sezonui ir perėjus į žiemos laiką, greičiau ateina sutemos ne tik už lango, bet ir į mūsų protus ir širdis:  atsiranda kažkoks keistas ilgesys ir liūdesys visai nežinia iš kur. Lyg ir visai be priežasties pradeda kankinti neramios mintys. O dar jeigu  danguje pakimba pilnas mėnulis, kartais net ir visai menkutė priežastis liūdesiui, nerimui ar įtampai  gali virsti  tikra drama.

Psichologas Marijampolėje šį rudenį vėl kviečia  į grupinius kassavaitinius  gydomosios meditacijos užsiėmimus po darbo valandų. Pasišildysime neįpareigojančiu bendravimu prie žvakių šviesos,  žolelių arbatomis, sumažinsime įtampą ir liūdnas mintis, klausydamiesi meditacinės muzikos ir tekstų.

Registruotis čia (žinutėje būtinai nurodykite savo tel.nr. ir  priežastis, paskatinusias Jus registracijai):

 Užsiregistravote? Skaitykite toliau :

Gydomoji meditacija nuo neatmenamų laikų buvo ir  yra vienas iš būdų, padedančių nugyventi ilgą ir laimingą gyvenimą. 2010 metais Viskonsino universitete  (JAV)  buvo  įvesta nauja disciplina – meditacijos neurologija – mokslas,  tyrinėjantis meditacijos poveikį smegenų struktūrai, veiklai ir  fizinei ir emocinei žmogaus sveikatai. Meditacija – tai  saugus ir natūralus būdas pagydyti save. Ji atkuria vidinę ramybę, aktyvina imuninę sistemą ir tuo pačiu  apsaugo mus nuo ligų, o susirgus padeda greičiau pasveikti.

Meditacija yra kaip fizinė smegenų mankšta, kuo daugiau praktikuojama, tuo gereni rezultatai.

Meditacijos  metu skiriami įvairūs  smegenų eklektromagnetinių bangų dažniai. Kuo žemesnis dažnis, tuo yra gilesnis atsipalaidavimas ir tuo lengviau yra suvokiama  ir priimama Informacija. Gydomosios meditacijos metu delta bangos kaitaliojasi su teta  ir alfa  bangomis.

Alfa dažnio bangos – tai transo būsenos ir negilaus miego bangos. Jos atsiranda   vos užmerkus akis, nurimus  ir atpalaidavus kūno raumenis. Sąmonė išlieka budri, mąstymas – sklandus, nuotaika – pakili.

Delta dažnio bangos sąlygoja gilų atsipalaidavimą ir gilaus miego būseną, kuri siejama su imuninės sistemos atnaujinimu, organizmo veiklos harmonizavimu.

Teta bangos yra gilios meditacijos bangos, kurių metu yra lengviausiai pasiekiama pasąmonė, ir yra didžiausiai galimybė  perprogramuoti pasąmonės programas (sukuriamos optimalios sąlygos kūrybingumui, vaizduotei, fantazijoms ir įtaigai.) Šio dažnio bangų metu taip pat stimuliuojama imuninė sistema, vyksta sveikimo procesai.

Psichologas Marijampolėje  vėl kviečia į kassavaitinius grupinius   meditacijos praktikumus. Jų metu:

• Klausysitės  atpalaiduojančios ir gydančiai veikiančios muzikos,
• Atpalaiduosite viso kūno raumenis,
• Klausysitės   gydančiai, atpalaiduojančiai veikiančių tik Jums skirtų meditacinių tekstų

Po meditacijos:

•  Jausitės gerai pailsėję
• Pajausite atgavę dvasinę ir fizinę pusiausvyrą
• Tapsit labiau pasitikinčiais  savimi,
• Bus susireguliavusi daugelio organų veikla,
• Sumažėję arba visai išnykę Jus varginantys skausmai,
• Žinosit, kad Jūsų laukia ilgas ir laimingas gyvenimas.

Psichologas Marijampolėje   gydomąja meditacija gydo:

• Nerimo sutrikimus,
• Depresiją,
• Įvairios kilmės ir pobūdžio  kūno skausmus,
• Funkcinius sutrikimus (kai pats organas sveikas, tik sutrikusi jo funkcija),
• Kitus susirgimus ir sutrikimus (Daugiau skaitykite čia).

 Derinamas tikslus laikas  su užsiregistravusiais.  Vieno užsiėmimo  trumė – iki 1,5 val., kaina -10 eurų. Vietų skaičius ribotas. Garantuojame konfidencialumą net ir grupiniuose užsiėmimuose.

Remtasi šaltiniais:

https://lt.wikipedia.org/wiki/Smegen%C5%B3_bangos

https://www.project-meditation.org/a_bom1/meditation_therapy.html

www.funkcinemedicina.lt

Straipsnį parengė Vytautė Venčkauskienė