Kai ištuštėja namai: kaip gyventi toliau

Straipsniai
psichologasmarijampoleje

Kalpokas2

„Visa Marijampolė emigravo per praėjusius metus“, – neseniai girdėjau sakant per LRT žinias. Prieš akis iškilo ant mano kaimynų namų atsiradę skelbimai „Parduodama“. Svarstau, kas gi nutiko? Prisimenu parduodamų namų savininkus, kurių visi vaikai dirba ar mokosi užsienyje. Pasidomėjus sužinau – tėvai išvyko pas vaikus.

Mąstau, jog tikriausiai vienišam tėvui ar motinai buvo per sunku vieniems gyventi, ir tuščio lizdo sindromas net tėvus privertė krautis lagaminus. Beveik visi suaugę vaikai paprastai anksčiau ar vėliau palieka gimtus namus, nesvarbu, ar jie persikrausto į kitą gatvės pusę, ar kitą žemyną. Ir tada tėvai būna priversti pradėti naują etapą tuščiuose namuose. Kaip tuomet kovoti su užplūstančiu liūdesiu, ilgesiu, blogomis emocijomis ir kaip pamilti tokius natūralius gyvenimo pasikeitimus? Gal tai jūs esate tie vieni likę tėvai, vieniša mama ar tėtis, o gal esate tie vaikai, kuriems liūdna palikti tėvus, ir ieškote jiems pagalbos. Visiems, kuriems šie klausimai rūpi, ir skiriamas šis tekstas.

Išvykus vaikams prasideda tuščio lizdo sindromas

Kai sulaukęs pilnametystės iš gimtųjų namų į kitus namus, kitą miestą ar šalį studijuoti, dirbti ar gyventi santuokoje išvažiuoja paskutinysis vaikas, tėvai išgyvena vadinamąjį tuščio lizdo sindromą. Jis pasireiškia liūdesio, vienišumo netekties jausmu, neretai ir depresija. Mokslininkų teigimu, vieniems likusiems tėvams tokia būsena paprastai užtrunka 18 – 24 mėnesius.

Kas tada vyksta su tokiais vienais likusiais tėvais? Kaip jie jaučiasi, kokį tai daro poveikį jų, kaip sutuoktinių santykiams, ko jie netenka ir kokios naujos perspektyvos jiems atsiveria?

Petro Kalpoko paveikslas

Ištuštėjus namams: ne tik praradimai, bet ir perspektyvos

Psichologiniai tyrimai rodo, kad ištuštėję namai motinas paprastai paveikia stipriau nei tėvus. Taip yra ne vien tik dėl biologinio bambagyslės ir įsčių ryšio su vaiku, ar kad dažnai šeimoje nėra tėvo, bet ir dėl to, jog motina, būdama dar ir moterimi, ir dukterimi, tuo pačiu metu yra veikiama kitų svarbių faktorių. Tai – menopauzė ir buvimas sumuštinių kartos atstove (sumuštinių karta – psichologijos terminas, reiškiantis gyvenimo etapą, kai vienu metu tenka pasirūpinti ir senstančiais, prarandančiais savarankiškumą tėvais, ir dar nesavarankiškais vaikais).

Apskritai ankstesnieji moksliniai psichologiniai tyrimai rodė, kad tėvai (tiek motinos, tiek tėčiai), išgyvenantys tuščio lizdo sindromą, dažniausiai tapdavo lengviau pažeidžiami santuokos, gyvenimo prasmės praradimo krizių, depresijos, alkoholizmo. Tačiau galimybė laisvai judėti po pasaulį daro mus vis labiau atviresnius kitokioms kultūroms, požiūriams, todėl ir mūsų reakcijos keičiasi. Taigi, naujausi tyrimai rodo, kad tuščias lizdas gali suteikti naują kvėpavimą santuokai, karjerai, pomėgiams ir viskam tam, kam anksčiau tiesiog nebuvo laiko.

Kaip įveikti tuštumą?

Visgi, jeigu tuščias lizdas dar kol kas neatvėrė nei antrojo kvėpavimo, nei naujos pradžios, ir gyvenimas be išvažiavusių vaikų ir neseniai nukaršintų tėvų atrodo baigtas, dažnai jaučiamės niekam nereikalingi ir tarsi atlikę savo misiją žemėje. Štai patarimai, padėsiantys išgyventi:

  • Pripažinkime savo sielvartą: pasakykime sau, kad mums dabar labai liūdna, nes jaučiamės lyg netekę visų savo vaikų amžiams. Leiskime sau liūdėti. Ir nesvarbu, ką kiti pasakys.

  • Užsiimkime savigyda: palepinkite kūną masažais, voniomis, baseinu, mėgstamais saldumynais, mėgstama muzika ir pan.

  • Surenkime „leidimo išeiti“ ritualą: išlaisvinkime save iš mažo vaiko tėvų vaidmens ir leiskime sau žengti toliau. Tai galima padaryti, pvz., pasodinant medį ten, kur mūsų vaikas mėgo žaisti, pan. Darykime bet ką, kuo tikime, kad mums padės.

  • Nepaverskime vaiko miegamojo altoriumi, į kurį žvelgiame iš tolo su pagarbia baime. Drąsiai eikime į kambarį, surinkime vaikui beskubant išvykti išmėtytus daiktus ir šiukšles, sutvarkykime jį.

  • Pasikalbėkime su sutuoktiniu (-e) apie jausmus. Galbūt abu jaučiamės panašiai, pakalbėjus abiems palengvės,  geras išklausymas gali prilygti psichologo konsultacijai. Jeigu sutuoktinio (-ė) neturime, ieškokime kitų tėvų, patiriančių tą patį, savipagalbos grupės .

  • Susidarykime sąrašą dalykų, kuriuos buvome prisižadėję sau patiems įvykdyti tam tikru laiku ir pasikabinkite matomoje vietoje.

  • Rašykime dienoraštį, medituokime, jeigu tikime, melskimės, taip pat užsiimkime joga, pilates, kalanetika,

  • Įsigykime naminį gyvūną. Kartais tai tampa gera psichologine pagalba.

  • Spalvinkime. Spalvinimas ramina, harmonizuoja mintis (įsigykime spalvinimo knygas, pvz., „Didžioji mandalų knyga 2. Sielos harmonija“, knygą galite įsigyti interneto parduotuvėse arba Marijampolės knygynuose)

  • Nedarykime labai skubotų didelių sprendimų – neparduokite skubotai namų, neišvykim gyventi kitur, nes pasibaigus tuščio lizdo sindromui gali tekti to labai gailėtis.

  • Būkime atidūs sau: jei atrodo, kad sielvartas niekada nesibaigs, galbūt reikalinga psichologo konsultacija ir tolimesnis gydymas.

Kaip pradėti naują džiaugsmingą etapą?

Jeigu mus kankinantis sielvartas jau šiek tiek sumažėjo, įsileskime įžūlią mintį, jog šis mūsų gyvenimo etapas gali tapti pačiu gražiausiu. Tad judėkime tolyn:

  • Ir vėl tapkime mylimuoju(-a) ir meilužiu(-e) savo sutuoktiniui(-ei), nes būdami tėvais galbūt visa tai seniai pamiršome.

  • Galbūt „pastačius vaikus ant kojų“ aiškiai supratome, jog santykiai su sutuoktiniu(-e) yra seniai atšalę, ir jų atšildyti neįmanoma? Jeigu taip, leiskime kiekvienam eiti sava kryptim.

  • Pasirūpinkime savo sveikata, poilsiu, išvaizda ir asmeniniu gyvenimu – o gal kils noras ir naują antrąją gyvenimo pusę susirasti. Galima išbandyti internetines pažintis – pažinčių portaluose yra daug panašioje situacijoje esančių vienišų žmonių, o šiais laikais virtualus susipažinimas labai dažnai perauga į prasmingą draugystę. Lietuvoje brandžias pažintis patogu megzti www.darnipora.lt svetainėje, Lietuvoje ir užsienyje-www.badoo.com ir kitose.

  • Eksperimentuokime, nebijokite naujų atradimų ir įvykių, taip geriau pažinsime savo norus ir galimybes. Galbūt dar nesame atradę savęs! Galbūt kaip tik dabar tinkamiausias metas savirealizacijai ir naujos karjeros galimybėms.

  • Skaitykime šiam gyvenimo etapui tinkamą literatūrą. Pavyzdžiui, moterims – R. Vanagaitės „Ne bobų vasara“, S. Kubelka „Pagaliau per keturiasdešimt. Pasaulis priklauso savimi pasitikinčiai moteriai“, vyrams A. Grossmann „Jums 40! 100 patarimų vyrui: ką daryti ir ko nedaryti iki kito jubiliejaus“. Visiems tinkančios knygos: C. Mayer „Nemirtingumas. Šiandienos 50-metis – vakardienos 30-metis“, R. Rohr. „Kristi aukštyn: dvasinė branda antrojoje gyvenimo pusėje“, E. Lesser „Skausmo dovana“, D.I. Yalom „Meilės budelis“ ir kt.

  • Lankykime kokius nors kursus (pvz. užsienio kalbų: http://www.kalba.lt/

arba mokykimės užsienio kalbas savarankiškai interaktyviai mokamai (anglu24.lt , prancuzu24.lt , vokieciu24.lt ir t.t) arba nemokamai (Su „Duoalingo“ programėle – žaidimu telefonu www.duolingo.com, ar svetainėje https://www.babbel.com/); užsiimkime savanoryste (savanoriai laukiami Marijampolės gyvūnų mylėtojų asociacijoje, Marijampolės “Caritas” , kitos nevyriausybinės organizacijose, taip pat nuolat skelbiami įvairūs darbai savanorystės pagrindu internetiniuose puslapiuose http://www.cv.lt/savanoryste, http://www.buksavanoriu.lt/)

  • Atraskime naujus pomėgius, užsiimkime senaisiais. (Nemokamos paskaitos įvairiomis temomis Marijampolės trečio amžiaus universitete galite rasti Feisbuke, o štai čia paskaitų planas http://www.marsc.lt/trecioamziausuniversitetas; linijiniai šokiai, neturintiems partnerio (-ės)- Feisbuke ieškokite „Linijiniai Šokiai Marijampolėje Solodance“; pramoginių ir kitokių šokių užsiėmimai vyksta Sūduvos gimnazijoje, visa informacija čia: http://www.sokiomokykla.lt/sokiu-saliu-repeticiju-tvarkarastis/; įvairūs šokų, dainų kolektyvai, liaudies menininkų klubas „Mūza“-Marijampolės kultūros centre: http://www.marijampoleskc.lt/kolektyvai/, įvairių rankdarbių gamyba (daug pamokėlių www. youtube.com : vėlimas, dekupažas, tapyba ant šlko ir t.t.)

  • Keliaukime, pažinkime geriau savo miestą, šalį, pasaulį:

Straipsnio autorė: psichologė Marijampolėje Vytautė Venčkauskienė.

Autorinės teisės priklauso autorei psichologei Vytautei Venčkauskienei, straipsnį publikuoti be autorės sutikimo draudžiama.
Remtasi informacija:
Žymos: Psichologas Marijampolėje, Psichologinė pagalba, Psichologų konsultacijos ir gydymas, vaistai, psichikos ligos, vienatvė, nerimas, Psichologė Marijampolėje, Psichologų patarimai, Psichoterapija kaina, Privati konsultacija.