Štai ir vėl dažysime ir daužysime kiaušinius. Kaip ir kasmet. Visi ruošiamės šventėms, apimti prieššventinio streso. Jau ateinantį antradienį pradėsime darbo savaitę, lydimi pošventinio liūdesio.
Kodėl prieš šventes kyla stresas
Daug žmonių jau laukdami švenčių ir pačių švenčių metu patiria stresą, liūdesį ir depresiją. Pradėję lyginti save su gebančiais džiaugtis, jie dar labiau nuliūsta, nes jaučiasi kitokiais. Kodėl prieššventinis laikotarpis ir šventės nedžiugina?
- Finansiniai sunkumai. Žmonės patiria gėdos jausmą, nes neturi pakankamai pinigų dovanoms, kokias norėtų dovanoti.
- Kai žmonės daug dirba, pasiruošimas šventėms – tai papildomas darbas, sumažinantis poilsį ir todėl sukeliantis stresą. Moterys atlieka daugumą prieššventinių darbų, todėl jos yra dvigubai didesnėje už vyrus rizikoje patirti stresą ir pošventinę depresiją.
- Lietuvoje daug vienišų žmonių, todėl šventės dar labiau sustiprina vienišumo jausmą, matant, kaip kiti linksminasi. Vienišais gali jaustis ir būti ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir jauni žmonės, neturintys poros.
- Žmonėms, kurie neseniai prarado artimuosius (mirtys, skyrybos) šventinis stalas, prie kurio jau nebesėdi artimas asmuo, sukelia liūdesį, kančią, skaudinančius prisiminimus apie praėjusias šventes, kai dar visi buvo drauge.
- Idealizuojama praeitis, kai visi buvo maži. Juk viskas tada buvo kitaip. Ypač sunku žmonėms, kurie ilgai nebendravo, kurių santykiai atšalę. Jiems šventės gimtuosiuose namuose gali kelti liūdesio, kaltės, praradimo jausmus.
- Bandymas visus pralinksminti, būti su visais maloniu, organizuoti jų laiką, visiems įtikti, taip pat gali privesti prie kaltės, nusivylimo ir liūdesio jausmų.
Kaip išvengti švenčių streso?
- Planuokite šventes, pirkite, pakuokite dovanas iš anksto.
- Pasitelkite pagalbą. Dauguma moterų mano, kad jos vienos privalo viską padaryti. Prieššventinis komandinis šeimos darbas gali skelti ne tik nesklandumų, kiekvienam reiškiant savo nuomonę, bet ir daug džiaugsmo.
- Nebijokite apsikeitimo dovanomis.Gėda dėl per menkos dovanos dažnai sutrukdo žmonėms atvirai pasidalinti jausmais, pasakyti vieni kitiems, kokie jie yra svarbūs. Dovanų išpakavimo momentu drįskite pasakyti, kad norėjote artimąjį pradžiuginti kitu daiktu, bet negalėjote sau to leisti. Šis intymus atvirumo momentas sumažins jums stresą ir suartins jus abu.
- Neleiskite perfekcionizmui jus įveikti. Nieko nėra tobulo. Jūs neprivalote visiems įtikti visu 100%. Atminkite patarlę „Be kailio liksi – visiems neįtiksi“. Svarbu buvimas kartu.
- Sušildykite savo fizinį kūną. Tyrimai rodo, kad, kai žmogui šilta, jis mažiau liūdi, jaučiasi vienišas, linkęs depresuoti. Palepinkite save šilta vonia, arbata.
- Jeigu jaučiate, kad liūdesys jus užvaldo, pabūkite vienas, leiskite sau liūdėti, leiskite sau jausti, nes užslopinti jausmai priveda prie depresijos. O dabar nusišluostykite ašaras, kuo nors pamaloninkite save, po to eikite ir bendraukite.
- Neizoliuokite savęs. Jeigu esate vienišas, ieškokite kitų vienišų, kurie apsidžiugs jūsų pasiūlymu kartu praleisti šventes. Jeigu nepavyko, ieškokite savanorių, lankančių vienišus asmenis. Tai gali būti labai maloniai praleistas šventinis laikotarpis.
Šventės praėjo – o kas toliau?
Na, štai Jūs išpakavote ir apžiūrėjote visas dovanas, suvalgėte visus šventinio maisto likučius ir išgėrėte visą alkoholį, patalpinote visas švenčių nuotraukas Instagramoje ir socialiniuose tinkluose ir staiga pasijautėte visiškai sugniuždytais. Ir tai yra visiškai normalu. Pasak Brett Kennedy, klinikinio JAV psichologo, kai šventės baigiasi, ateina atpildo metas. Bėgiojimas po parduotuves ieškant dovanų, „švaros misija“ namuose, maisto gaminimas, bendravimas su daug žmonių, lūkesčiai, kurie neišsipildė, pervargino jūsų protą ir kūną, nes neturėjote laiko nei fiziniam, nei dvasiniam poilsiui. Ateina didžiulis nuovargis, ir motyvacija nuvykti į sporto salę, atsakyti į susikaupusius elektroninius laiškus lygi nuliui, o staiga „susitraukę“ rūbai, ir padidėjęs dirglumas viskam primena apie maisto ir alkoholio šventinį perdozavimą.
Kaip iššvengti pošventinio liūdesio?
- Po švenčių žmonės tikisi jog pailsėję nuo tiesioginio savo darbo, pabendravę su artimaisiais, jausis žvalūs ir kibs į darbą, sako Amanda Itzkoff, JAV psichiatrė, tačiau atsitinka priešingai: jie net ir švenčių ar atostogų metu vis dar bando dirbti nuotoliniu būdu, nes jiems atrodo, kad, jeigu jie leis sau nedirbti, tai grįžus juos ištiks katastrofa. Žmonės neleidžia sau atsipalaiduoti net ir švęsdami.
- Tad nustokime tikrinti savo išmaniuosius prietaisus, nes rizikuojame nuolatiniais informacijos srautais perdirginti savo neuronus ir streso hormono kortizolio lygį paversti pavydo, nerimo ar net depresiškumo jausmais. Lai vieta prie šeimos vaišių stalo tampa „zona be telefono“.
- Mūsų protas, spaudžiamas tradicijos neįžeidžiant šeimininkų valgyti ir gerti kuo daugiau ir įsišaknijusio mąstymo, kad per šventes turime save prikimšti maistu ir gėrimais, užhipnotizuoja mus mintimis, jog „būtinai turiu paragauti dar to, ano ir šito, o gal net ir visko“. Kaip kad teigia amerikiečių mitybos specialistas mokslų daktaras gydytojas L. Graf, taip mes prarandame savikontrolę ir pasmerkiame save nesėkmei. Tai ne vien tik kaltės jausmas, pasibaigus šventėms, tai labai didelis insulino kiekis mūsų kraujyje persivalgius. Kuo daugiau insulino, tuo drastiškai greičiau mažėja cukraus kiekis kraujyje, o tai sukelia nuovargį, nepasitenkinimą, irzlumą ir dar didesnį norą saldumynų. Kelios tokios dienos iš eilės, ir mes rizikuojame ne tik imuninės sistemos pusiausvyros sutrikdymu, bet ir motyvacijos grįžti į įprastą darbo režimą praradimu. Štai todėl šventinį stalą „aprūpinkime“ vaisių ir daržovių patiekalais ir nepasiduokime spaudimui persivalgyti. Galbūt vertėtų pasirūpinti , kad ant stalo vietoj sočių patiekalų būtų stalo žaidimų, ir mes galėtume pažaisti protmušį, tuomet maisto gamyba ir virškinimas mažiau nuvargintų.
- Neplakime per stipriai savęs po švenčių, nekelkime savo protui ir kūnui bereikalingo streso, leiskime jiems adaptuotis prie darbinio režimo. Nereikėtų pirmąją darbo dieną versti save atlikti visus susikaupusius darbus, pirmąją savaitę priversti save kasdien eiti į sporto klubą ar valgyti vien daržoves, visiškai atsisakant sotaus ir saldaus maisto. Tiesiog kasdieninį savo maistą vis labiau papildykime daržovėmis ir vaisiais.
- Po švenčių apima nostalgija, liūdna išsiskirti, ypač su tais, kurių neapkabinsi taip dažnai, kaip norėtųsi, nes jie gyvena emigracijoje. Tad pasistenkime dar šiek tiek pratęsti šventinę nuotaiką: prisiminkime, kaip smagiai leidome laiką, parašykime artimiesiems elektroninius laiškus, paskambinkime, atsispausdinkime ir įrėminkime mielas švenčių akimirkas užfiksavusias nuotraukas.
- Planuokime sekantį susitikimą. Nebūtinai tik per šventes. Galbūt tai bus daug greičiau: padarysime staigmeną netikėtai nuskrisdami į užsienio miestą pas mums brangų asmenį, o gal tai bus bendra išvyka į gamtą, muziejų, teatrą. Tyrimai rodo, jog laukimas kažko labai džiugaus ir malonaus sukuria laimės pojūtį.
- Esame nusivylę, nes tikėjomės, kad viskas praeis sklandžiai, deja, į šventinį repertuarą neįtraukėme roto viruso, izoliavusio nuo mūsų kai kuriuos artimuosius ir kaimynų močiutės laidotuvių, priminusių mums apie mūsų pačių mirtingumą. Ką gi čia jau be patarsi? Tiesiog, anot prancūzų, Selevi-toks gyvenimas! Vertinkime šventinę realybę pagal tikimybių teorijos dėsnius perdaug nesigrauždami.
- Nors esame pakankama suaugę, tačiau, nors ir gėda prisipažinti, jaučiamės kaip vaikas, negavęs iš Velykų bobutės seniai laukto traktoriuko. Mums labai apmaudu ir liūdna, nes tiek daug investavom ruošdami dovanas kitiems. Įsigykim kažką panašaus, ko tikėjomės. O galbūt mums net labiau pasiseks, nes po švenčių prasideda išpardavimai.
- Jeigu praėjus 1-2 savaitėms po švenčių vis dar nebeturime motyvacijos dirbti, esame prislėgtos nuotaikos, labai sumažėjusi energija, kreipkimės į psichikos sveikatos specialistus, nes galbūt jau prasideda depresija.
Straipsnio autorė: psichologė Marijampolėje Vytautė Venčkauskienė.