Apie kone hipnotizuojantį prekybos centrų poveikį nuolat aiškinasi įvairių sričių specialistai: sociologai, rinkodaros tyrinėtojai, psichologai. Marijampolėje kartą vienoje „Norfos“ parduotuvėje teko nugirsti tokį pasakojimą: „ Vakar specialiai iš Gižų atvažiavau į Marijampolę nusipirkti kmynų. Pradžioje užsukau į „Maksimą“, ir žinai ką?! Prisipirkau du didelius krepšius visokių prekių, o kmynų – ne! Pamiršau! Šiandien vėl teko važiuoti į Marijampolę! Va, nusipirkau šįkart tik sausainiųsu nuolaida ir, pagaliau – kmynų“.
Marijampolė vilioja prekybos centrais
Gerai pažįstama situacija? Įdomu, kodėl mums taip dažnai nutinka, jog pergalingai ir su džiaugsmu ištemptas iš prekybos centro vežimas, pilnutėlis daug gerų dalykų, „skirtų tik mums ir už ypatingai gerą kainą“ namuose iškrovus prekes, užslegia mus kaltės ir gėdos jausmais? Pvz., kad pamiršome kmynus, o dėl netikėtai patirtų didelių išlaidų batams teks taupyti dar vieną mėnesį?
O dar Marijampolėje tuoj atsidarys naujas prekybos centras – „Lidl“. Tad akropolių ir ozų Marijampolėje daugėja, o mūsų miestas vis labiau panašėja į Didžiąją Britaniją, turinčią vieną didžiausių skaičių prekybos centrų Europoje. Ir, žinoma, mes rinksimės prekybos centrus, o ne krautuvėles su už prekystalių stovinčiomis pardavėjomis.
Prekybos centrai masina visą pasaulį
Prekybos centrų pradžia laikoma 1950-ieji, kai pasaulyje atsirado pirmosios savitarnos parduotuvės. Pirkėjus masino ir traukė galimybė patiems naršyti po lentynas, prieš perkant patikrinti prekės minkštumą, kvapą ir pan.
Nuo tų laikų tokios didelės parduotuvės labai pasikeitė, jos išaugo į milžiniškus prekybos ir pramogų centrus. Sparčiai besivystančių šalių pirkėjai ypatingai mėgsta leisti laisvalaikį prekybos centruose. Remiantis „Euromonitor International“ 2013 metų pasaulinio vartotojų tinklo apklausos duomenimis, net 76 % Turkijos gyventojų ir 43 % viduriniosios klasės pasaulio pirkėjų laisvalaikį poilsio dienomis leistų prekybos centruose apsipirkinėdami ar tiesiog apžiūrinėdami pekes.
Kuo mus vilioja prekybos centrai
Šių dienų prekybos centrų viliotinis yra skirtas paskatinti tokią vartotojų elgseną, kurią būtų galima pavadinti impulsyviu pirkimu. Esama rinkodara stengiamasi tenkinti klientų poreikius, siekiat suteikti kuo daugiau malonumo perkant. Šis šokis susideda štai iš tokių žingsnių ir žingsnelių:
-
Prekybos centre yra tiksliai tai, ko nori pirkėjas – žema kaina ir gera kokybė.
-
Sukuriamas paprastas ir patogus paslaugų bei prekių prieinamumas (patogus privažiavimas, daug automobilio stovėjimo aikštelių, ilgos darbo valandos, erdvūs prekybos centrai).
-
Vystomas nuoseklus, tikslus ir patikimas paslaugų teikimas (visada rasi tai, ko reikia, ir ko nereikia),
-
Kuriama maloni aplinka: patraukli ir erdvi architektūra, estetiškas interjeras, malonūs kvapai viduje, nuotaiką kelianti muzika, estetiškos darbuotojų aprangos, malonus aptarnavimas, tvarkinga aplinka, graži prekių išvaizda, itin patrauklus jų eksponavimas (pvz., viliojančiai išstatyti vaisia, daržovės) ir t.t.
-
Suteikiamos papildomos paslaugos ir privalumai perkant, dažnai skatinantys apsilankyti ir dar kartą: nuolaidos, išpardavimai, lojalumo kortelės, iš karto mažinančios perkamų prekių kainą, kuponai, dovanėlės – saldainiai, pridedami žaisliukai ar lipdukai, kuriuos kolekcionuojant vėliau galima įsigyti ką nors pigiau ir t.t.
-
Sukuriama galimybė sugrąžinti netikusią prekę.
-
Teikiama išsami informacija apie prekes (reklama, lankstinukai, interneto svetainės ir kt.)
-
Prekybos centruose įsikuriančios maitinimo, pramogų įstaigos vilioja praleisti laisvalaikį (puiki susitikimų, švenčių, poilsio, sporto ir pan. vieta).
Kaltas ir impulsyvus pirkimas
Taigi, pirkėjai skatinami pirkti per daug negalvojant. Mokslinių tyrimų duomenimis, 80% pirkimų yra impulsyvaus pirkimo rezultatas. Impulsyvus pirkimas tai yra toks psichologinis fenomenas, kurį jau daug metų tyrinėja ekonomistai, psichologai, marketingo specialistai, antropologai ir kt. Bet tokia vartotojų elgsena vis dar yra mįslė. Nors ji traktuojama kaip socialiai nepriimtina, tačiau kartu yra labai plačiai paplitusi.
Galimi du kraštutiniai tokios elgsenos variantai – impulsyvus pirkimas ir kompulsyvus (opiomanija). Pirkti impulsyviai reiškia pirkti spontaniškai, neapgalvotai ir nedelsiant. Mokslininkai pateikia tokį apibrėžimą: „Impulsyvus pirkimas – neplanuotas pirkimas – tai momentinė reakcija į rinkodaros specialistų pateiktus dirgiklius (skanus kvapas, patrauklią kainą ir išvaizdą, daiktus, kurie tiesiog prašosi perkami, malonias emocijas ir t.t.), po kurios seka emocinis ir pažintinis atsakas (kaltės jausmas ir suvokimas, kad suklysta).
Žmones bandyta suskirstyti į planuojančius pirkėjus, iš dalies planuojančius ir impulsyvius pirkėjus. Psichologiniai, socialiniai tyrimai parodė, kad labiau linkę į impulsyvų pirkimą yra jaunesnio amžiaus asmenys; moteriškos lyties asmenys; turintys didesnes pajamas, daugiau laiko; esantys geros nuotaikos asmenys, taip pat turintys impulsyvios asmenybės bruožų ir nepatenkinti savimi asmenys.
Pirkėjų apklausos parodė, kad daugumai apklaustųjų žodis „pirkimas“ sukelia tokias asociacijas kaip „atsipalaidavimas, „relaksacija“, planavimas“, „kasdieninė veikla“, „atsinaujinimas“. Mažesnei daliai respondentų sukėlė asociacijas „problema“, įtampa“, įprotis“ , staigmena“, „pabėgimas nuo kasdienybės“. Taigi, galima daryti prielaidą, kad pirkimas suteikia malonius potyrius ir pirkimą įmanoma kontroliuoti. Tačiau kompulsyvus pirkimas yra nekontroliuojamas. Kompulsyvus pirkimas (psichologijoje vadinamas „oniomanija“ – žodis, kilęs iš graikų kalbos, reiškia pirkimą ir beprotybę) – tai atsakas į nemalonias emocijas.
Kompulsyvus potraukis pirkti priskiriamas elgesio sutrikimams. Jis pasireiškia nenumaldomu troškimu pirkti nereikalingus daiktus. Prieš tai būna labai stiprus nerimo periodas. Apsipirkus paprastai palengvėja, o nereikalingi daiktai yra tuoj pat atiduodami. Tai pripažintų ne tik psichologas Marijampolėje, bet ir kituose miestuose, kad nors Lietuvoje šis sutrikimas yra diagnozuojamas retai, tačiau ryškiai sutrikdo žmogaus gyvenimo kokybę ir net gali tapti savižudiškų ketinimų priežastimi. Todėl jaučiant, jog nerimą bandoma malšinti dažnais visiškai nereikalingų daiktų pirkimais, po kurių seka palengvėjimas, nerimo atoslūgis, vertėtų pasitarti su psichikos sveikatos specialistais, gali padėti psichologo konsultacija.
Kaip kontroliuoti impulsyvų pirkimą
Na, o jeigu juokais sau sakoma, jog ir vėl „pirkimo terapija“ jus įveikė, ir jūs vėl prisipirkote labai gražių ir pigių apatinių, bulvinių vėdarų, cepelinų, mišrainių, nors ketinote pirkti tik druskos, pradėkite kontroliuoti savo impulsyvų pirkimą. Tai galite padaryti :
-
Kai reikia daug daiktų, susidarykite jų sąrašą.
-
Kai reikia tik kelių daiktų, pamėginkite įsigyti mažoje krautuvėlėje (mažiau pagundų).
-
Neikite į prekybos centrą, kai turite daug laiko, esate labai alkani, „ką tik po algos“, arba labai linksmai nusiteikę.
-
Esant visiškai nevaldomai pirkimo manijai, psichologinė konsultacija, apsilankymas psichologo kabinete taip pat gali padėti rasti išeitį.
Sekite naujienas Facebooke:
PSICHOLOGAS MARIJAMPOLĖJE
Autorinės teisės priklauso autorei, kuri yra psichologė Marijampolėje Vytautė Venčkauskienė, straipsnį publikuoti be autorės sutikimo draudžiama. Straipsnis buvo publikuotas savaitraštyje „Suvalkietis“.
Žymos: impulsyvus pirkimas, psichologo konsultacijos Marijampolėje, kiek kainuoja psichologo konsultacija Marijampolėje, psichologinė pagalba Marijampolėje, psichikos sutrikimai, psichologė Marijampolėje.