Kiekvienas psichologas ar psichologė atkreipia dėmesį į su jo sritimi susijusias sknygas. Neretai žmonės man sako, kad mėgsta skaityti populiariosios psichologijos knygas, kad šios knygos labai padeda gyventi, kontroliuoti savo emocijas, keistis , ypač tai dažnai girdžiu apie knygas „Pasąmonės galia“, „Vienuolis, kuris pardavė „Ferarį“ , „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir pan. Pasiūloma ir man jas paskaityti. Gerai, kad skaito, gerai, kad užsiima saviugda, tačiau, ar visada tai padeda pašalinti nemalonias situacijas, pakeisti aplinkybes, kurių, rodos, neįmanoma pakeisti, arba susitaikyti su esama nepakenčiama situacija, mėginant sau „įdiegti pasąmonės programas“ : „ „aš esu visiškai ramus“, „viskas bus gerai“, „viskas susitvarkys“, „man tikrai pasiseks“, „aš privalau išmokti nekreipti dėmesio į smurtaujantį vyrą, mane terorizuojantį darbdavį“ ir pan.?
Teko skaityti pasakėlę apie peliuką ir psichiatrą. Nors turbūt ši pasaka galėtų būti ir apie psichologą bei peliuką. Peliukas labai bijojo katino. Psichiatras patarė peliukui nuolat sau kartoti: „Aš esu drąsus ir stiprus, jokie katinai man nebaisūs“ . Kai patikėjęs savo narsa ir jėga peliukas drąsiai išbėgo iš savo urvelio, tuoj pat buvo sučiuptas ir prarytas „visai nebaisaus“ katino. Galima sau sakyti tūkstančius kartų, kad drakonas mirė, bet drakonas gyvas, jis kiekvieną dieną spjaudosi ugnimi, ir nerimas, kad ugnies liežuviai bet kada gali nudeginti, yra neišvengiamas. Galima sau kasdien kartoti,“ aš ant nieko nepykstu“, nėra dalykų, kas galėtų sukelti man“pyktį“, tai būtų tas pats, kap pasakyti sau „aš numiriau“ , nes tik mirusieji ant nieko nepyksta. Kai netikėtai miršta, žūsta artimi žmonės, galima išgirsti aplinkinių reakciją „neik ten, nežiūrėk į jį/ją (mirusįjį/ją)“, „viskas bus gerai“. Bet juk žmogus netaps vėl gyvu, jeigu nematysime jo mirusio. Ir niekas jau čia niekada nebus gerai. Žmogus mirė, jo daugiau niekada nebus. Bus neišmatuojamas netekties skausmas ir tuštuma, kuriuos taip pat galima mėgini paneigti pačiais įvairiausiais būdais: pvz., vos praėjus keliems mėnesiams po laidotuvių sakant sau: „nieko čia nepakeisi, kitaip nebus, aš jau susitaikiau, aš noriu viską pamiršti, man jau gerai viskas, aš esu tvirtas, ašaroti yra skysta, tai ne man“. Taip, jūs tvirtas, neverkiate, sakote sau, kad jums jau daugiau nebeskauda. Užbalzamuotas jūsų skausmas transformuosis. Galbūt jis pavirs nekontroliuojamais ir visiškai neturinčiais jokio priežastinio ryšio su esama situacija stipriais pykčio išpuoliais prieš niekuo dėtus aplinkinius, galbūt pasinersite į visai nieko gero nežadančius seksualinius ryšius, gal į alkoholį, depresiją, gal persekios naktiniai košmarai, o gal tiesiog pradėsite sirgti visomis pasaulio ligomis… Prisimenate energijos tvermės dėsnį?Niekas iš niekur neatsiranda, ir niekas niekur nedingsta. Viena energijos rūšis virsta kita rūšimi. Galima mėginti sau „perinstaliuoti pasąmonę“, skaitant populiariąją psichologiją. Jeigu jums atrodo, kad per daug pykstate, nerimaujate, liūdite, jaučiatės nesėkmingas, nepasitikintis savimi ir t.t., galite mėgini, tačiau, kai jums kažką skauda, ką tuomet darote? Pradžioje išgeriate namuose esančių nuskausminamųjų vaistų. Jums neskauda, kol veikia vaistai. Kelias dienas ar savaitę pasikankinę ir pralaimėję kovą su skausmu einate į polikliniką ir prašote surasti skausmo priežastį. Kai po diagnostinių procedūrų paaiškės jūsų skausmo priežastis, galbūt ją teks pašalinti chirurginiu, chemoterapiniu, ar kažkokiu kitu nemaloniu ir skausmingu būdu. Skausmo priežasties pašalinimas jums sukels skausmą (po danties traukimo juk skauda?), kurio mažinimui jūs vėl gersite nuskausminamuosius. Lyg tai sugrįžome į pradinį tašką. Tačiau dabar nuskausminamieji yra gerai- jie sumažina jūsų kančias, kol jūs sveikstate po skausmo priežasties pašalinimo. Populiariosios psichologijos knygos perkelia mus į komforto zoną, veikia panašiai, kaip nuskausminamieji, tačiau reikėtų nepamiršti, jog tikrąjį komfortą turėsime po akistatos su tikrosiomis diskomforto priežastimis, kad ir kaip tai būtų nemalonu, sunku ar skausminga, nes niekas iš niekur neatsiranda , ir niekas niekur nedingsta.
Parengė psichologė Marijampolėje Vytautė Venčkauskienė