Esame pripratę, kad vaikams, moksleiviams, žmonėms su negalia, dieninių studijų studentams, žodžiu, tam tikroms amžiaus, socialinėms grupėms kai kuriose paslaugų srityse yra taikomos nemažos nuolaidos. Psichologui Marijampolėje dažnai tenka išgirsti klausimą, kiek kainuoja psichologo paslauga vaikui, nepilnamečiui, tikintis nuolaidų. Deja, vaikų, ypač ikimokyklinio, pradinių klasių, ne retai ir jaunesiojo paauglystės tarpsnio vaikų konsultavimas yra tikras iššūkis net ir patyrusiam, ir visko mačiusiam psichologui. Kodėl?
Suaugęs asmuo yra motyvuotas psichologo konsultacijai, jis dažniausiai žino, ko tikisi, kreipdamasis paslaugos, arba pirmųjų konsultacijų metu išsiaiškinami kliento lūkesčiai paprastuoju būdu – tiesiog vykstant dviejų sąmoningų suaugusių žmonių pokalbiui.
Deja, nežinau nė vieno atvejo, kuomet vaikas, ypač jaunesniojo amžiaus būtų pats sugalvojęs kreiptis į psichologą. Vaikai yra ATVEDAMI SUAUGUSIO ASMENS. Dažnai jie nežino, kur eina, dėl ko, o jeigu supranta, dažnai nenori. Taigi, vaikas, visų pirma, yra NEMOTYVUOTAS KLIENTAS. Ir tai yra pirmoji kliūtis, kurią tenka įveikti psichologui, užmezgant pasitikėjimu grįstą ryšį su vaiku. Vaikučių tėveliai dažnai net neįsivaizduoja, į kokias fantazijos ir išmoningumo keliones drauge su vaiku tenka leistis psichologui!!!
Psichologas Marijampolėje ne kartą yra ropojęs keturiomis po grindis ir lojęs šuniu, riaumojęs liūtu, kaukęs vilku, ar tapęs ugnimi spjaudančiu drakonu, o kur dar žaidimai ,,iš policijos“, kuomet Psichologas Marijampolėje tampa persekiojamu nusikaltėliu, kurį pagaliau ,,policininkas“(vaikas) suima ir ,, uždaro į kalėjimą“ . Taip mezgamas kontaktas su vaiku ir išsiaiškinami neįsisąmoninti vaiko emocijos, išgyvenimai, savijauta. Vaikai, iš kurių atimta galia, labai mėgsta kovinius žaidimus, kuriuose jie būna plėšrių gyvūnų dresuotojais, galiūnais, nugalinčiais drakoną, policininkais, suimančiais nusikaltėlius ir t.t. Paskutiniais metais ypač padaugėjo vaikų, praradusių galią, kurią iš jų atėmėme mes – suaugusieji, išvarginti anksčiau su covidu susijusių užsitęsusių ribojimų, dabar-karo grėsme, taip pat atėmusių iš mūsų daug galių ir laisvių. Mes siekėme vaikams paties geriausio ir, rodos, darėme dėl jų viską, ką tuo metu galime padaryti maksimaliai geriausio, tačiau gavosi, anot liaudies išminties, kaip visada…
Sunku net ir pasakyti, kuomet psichologui tenka dirbti pačiu intensyviausiu SMART REŽIMU, ar tuomet, kai tenka persikūnyti į įvairiausius personažus, ar tuomet, kai vaikas/paauglys prasmenga visomis prasmėmis savo XXXL dydžio bliuzone su kapišonu, ir ne tik kad nekalba, bet sustingsta savo XXXL dydžio slėptuvėje. Jeigu antroje konsultacijos pusėje pagaliau pavyksta susitarti, kad atsakys į klausimus ,,taip“ arba ,,ne“nors galvos judesiais, tai jau būna super-duper pasiekimas!
Tikiuosi, skaitytojas supras, kodėl vaikui, paaugliui iki 14 m. paslauga yra brangesnė už paslaugą suaugusiam asmeniui.
Psichologė Vytautė Venčkauskienė