Kaip sušvelninti skyrybų pasekmes vaikams?

 

 

Psichologas Marijampolėje gauna vis daugiau klausimų, kaip apsaugoti vaikus nuo skyrybų padarinių.  Šioje liūdnoje skyrybų  situacijoje vis tik džiugina tai, kad skyrybas išgyvenantieji, dažnai esantys maksimalaus streso būsenoje, sugeba galvoti apie vaikus. Deja, turime liūdną žinią – apsaugoti neįmanoma, galima tik sušvelninti pasekmes.

Siūlome paskaityti :

KAIP VAIKAS SUVOKIA SKYRYBAS
  • Mano, kad jis kaltas dėl skyrybų, nes ne kartą girdėjo, kaip tėvai ginčijosi dėl jų auklėjimo;
  • Mano, kad skyrybos – tai bausmė už jų netinkamą elgesį;
  • Mano, kad vienas iš tėvų paliko ne kitą tėvą/motiną, o vaiką. Gali atsirasti priešiškumas išėjusiam iš namų tėvui,vaikas gali atsisakyti su juo matytis;
  • Bijo, kad ir tėvas/motina, su kuriuo vaikas dabar gyvena, gali jį palikti, jo atsisakyti;
  • Puoselėja iliuziją, kad šeima vis tiek kada nors susijungs. Gali net imtis aktyvių veiksmų šeimos sujungimui ( prašymo tėvų vėl gyventi kartu, šantažo, gąsdinimų);
  • Skyrybų metu tėvų meilės, dėmesio trūkumą vaikas suvokia kaip atstūmimą, kartais net mano, kad jo apskritai nėra už ką mylėti;

VAIKUI KYLANTYS KLAUSIMAI
  • Ar mama ir tėtė vis dar mane tebemyli?
  • Ar aš esu dėl to kaltas?
  • Jeigu mano tėvai skiriasi, tai aš esu blogas vaikas?
  • Kas su manim blogiausio gali nutikti ateityje?
  • Jeigu tu išeini, ar tu dar mane tebemyli?
  • Kaip dažnai aš su tavim matysiuosi?
  • Su kuo aš toliau gyvensiu (klausimas, keliantis ypač didelę įtampą)?

KOKS TĖVŲ ELGESYS DAR LABIAU TRIKDO VAIKĄ?

  • Kai vienas ar abu tėvai vaiko akyse nuolat kaltina ir juodina kitą.
  • Kai grasina išsiųsti pas kitą tėvą, jeigu elgsis netinkamai.
  • Kai verčia vaiką vienas kitą „šnipinėti“, kalbėdamiesi su vaiku, domisi ne juo pačiu, o tuo, kaip gyvena buvęs sutuoktinis.
  • Kai paverčia vaiką ryšininku, prašo jį perdavinėti nepagarbius laiškelius, nemalonią informaciją ir pan.
  • Kai draudžia vaikui mylėti tą, kuris nebegyvena kartu, kai neleidžia apie jį kalbėti ir su juo susitikinėti.
  • Kai labai smarkiai apkrauna vaikus, priversdami atlikti buvusio sutuoktinio pareigas, kai nepalieka laiko jų įprastiems žaidimams ir draugams.
  • kai nesikalba su vaiku apie tai, kas įvyko, ką jis išgyvena, kaip jaučiasi šioje jam sunkioje situacijoje

VAIKŲ REAKCIJOS Į SKYRYBAS

  • Liūdesys,
  • depresija ir nusiminimas,
  • baimė prarasti globą, pyktis, kaltė, gėda,
  • svajonės apie šeimos susijungimą,
  • ankstyvas subrendimas,
  • asmenybės regresija,
  • paauglystėje polinkis į kraštutinumus (ignoruoja tėvus, pikti, kritiški, arba vieną iš jų labai palaiko,
  • žemas savęs vertinimas,
  • kiti sutrikimai (enurezė, tikai).

KAIP GALIMA PADĖTI VAIKUI JAUSTIS GERIAU?

  • Apie būsimas skyrybas pravartu vaikui pranešti dar joms neįvykus.
  • Kalbėti tik tiesą. Paaiškinkinti, kodėl skiriamasi, kokie gyvenimo pasikeitimai laukia vaikų,
  • Užtikrinti, vaiką, kad jis dėl to tikrai nekaltas, kad tėtis išeina ne todėl, jog jis būdavo nepaklusnus ar „blogas“.
  • Pasakyti vaikui, kad tėvai tarpusavyje skiriasi, bet visada abu liks jo tėvais – rūpinsis, bendraus su juo.
  • Neskatinti  bereikalingų vilčių apie tai, kad tėvai susitaikys ir vėl gyvens kartu.
  • Padėti vaikui susivokti sunkiuose ir prieštaringuose jausmuose, leisti saugiai, be baimės būti nubaustam išreikškiant savo pyktį, neviltį, skausmą. Leisti verkti.
  • Pripažinti vaiko teisę jausti kitokius jausmus išėjusiam tėvui, negu juos jaučia jį prižiūrintis po skyrybų.
  • Vaikui bus lengviau, jeigu jis žinos, kad gali susitikinėti su abiem tėvais ir dėl to nesijausti kaltu.

Nuotrauka  iš  https://www.pinterest.com

Straipsnį parengė Vytautė Venčkauskienė