Šiandien birželio 1d. – Tarptautinė vaikų gynimo diena. Būtent šiais metais labiausiai norisi ginti vaikus paskutinėmis mokslo metų savaitėmis nuo visiškai normalių tėvų ir mokytojų spaudimo. Suaugusiųjų nuomone, per šias kelias savaites būtina ,,pasikelti‘‘ nusmukusius nuotolinių pusmečių rezultatus, tačiau rezultatai – tai ne nusmukusios kelnės, kurias vienu timptelėjimu kilstelėsi aukštyn. O mokinukas – ne bulvių tarkė cepelinams, kurią gali spausti, ir, rodos. niekada nenustos varvėti bulvių sultys.
Psichologas Marijampolėje, remdamasis savo asmenine moksleivių konsultavimo patirimi karantino metu, primygtinai įspėja visus suaugusiuosius, suinteresuotus mokymosi pasiekimais: PALIKITE VAIKUS RAMYBĖJE! Prieš paliekant (ypač tėveliai ir globėjai), atsakykite sau, kas jums svarbiau, vaikų sveikata ar pasiekimai. Tikriausiai dauguma atsakys, kad, žinoma, sveikata labai svarbu, bet pasiekimai – taip pat svarbūs. Jeigu nuotolinio mokymo metu jūsų vaikui neprasidėjo neadekvatūs situacijoms pykčio priepuoliai, pilvo, galvos skausmai ir kitokie nusiskundimai, jeigu jis nori eit į lauką, susitikti su draugais, jeigu neatsirado save žalojančio elgesio požymių, tai labai labai jus sveikinu! Tai ir yra patys didžiausi pasiekimai ir rezultatai. Reiškia, kad vaiko psichinė sveikata nebuvo galutinai sutrikdyta.
Daugybė tėvelių net neįtaria, su kokiais sunkumais susiduria moksleiviai nuotolinio mokymosi metu. Praėjusiais mokslo metais dauguma mokyklų dirbo Zoom platformoje, 2020-2021 m.m. didžiuma švietimo įstaigų perėjo prie Teams‘ų. Čia ir prasidėjo daug mokinių bėdų. Dirbant Zoom‘uose, mokytojas yra nuotolinės pamokos šeimininkas – savininkas (angl.k. – host) mokiniai, prisijungę prie nuorodos, pradžioje ateina į laukimo kambarį (angl.k. – waiting room), iš kurio mokytojas juos įleidžia į pamoką. Mokytojas, jeigu mokinio elgesys netinkamas, gali mokinį pašalinti iš pamokos ir daugiau į tą pamoką neįleisti. Tokį mokinio elgesį mokytojai dažnai vertina neigiamu pažymiu ar n raidele (nedalyvavo pamokoje). Dirbant Teams‘uose, nėra taip vadinamo šeimininko, kuris vienintelis reguliuotų vaikų priėmimą į pamoką ar ,,išmetimą‘‘iš jos. Tai gali daryti ir mokiniai: išmesti kitus mokinius iš pamokos, juos blokuoti. O mokytojas dažnai net nežino, ar tas mokinys pats išėjo iš pamokos, ar jį pašalino kitas. Išmestas mokinukas negali vėl jungtis, nes yra blokuojamas, mokytojui nieko kito nelieka, kaip dienyne žymėti raidelę n. Gerai, jeigu tai tik n, o ne dvejetukas. Tėveliai, matydami dienyne tokius vertinimus, skuba auklėti tariamą nusikaltėlį. Ir gana dažnai nepatiki, kad buvo taip, kaip vaikas sako. O dar tas stringantis interneto ryšys, nuotolinių mokymo platformų trikdžiai… vaikas neišgirsta, nesupranta, atsiranda žinių spragos, bet dažniausiai viskas nurašoma 
tingėjimui.
Net ir sunku pasakyti, kas yra blogiau, kad tėvai su jaunesniais mokiniais ruošia pamokas iki išnaktų, ar baudžia vaiką, atimdami iš jo pramogas, kišenpinigius ir kitus smagumus. Bet kuriuo atveju, vaikas tampa cepelinų mase, kuri dar, ačiū Dievui, sugeba priešintis būtent tais pačiais pykčio priepuoliais, kurių metų išventiliuoja nors dalį susikaupusio spaudimo. Jeigu vaikas nieko nenori, visą laiką guli ,,įlindęs į telefoną‘‘, nekalba, dar blogiau – save žaloja, tai ženklas, kad jo emocinė būsena – visai prasta.
Siekimas, kad vaikas ,,nenusimokintų‘‘ yra visiškai suprantamas. Kiekvienas linkime savo vaikams pačių geriausių dalykų, tačiau dar kartą įspėju: emocinė sveikata yra žymiai svarbiau už rezultatus, kokie jie bebūtų, tad palikite vaikus ramybeje bent jau per jų atostogas, visai nesvarbu, kiek neigiamų pažymių išėjo. Jeigu tikitės, kad jūsų vaikai per ,,atostogas‘‘ atsigriebs, nes jau suplanavote kiekvienai dienai jiems matematikos, kokio nors kito dalyko užduotis arba jau nusamdėte korepetitorius, logopedus, spec. pedagogus (o tokių atvejų tikrai yra), pamirškite tai ir planuokite pramogas, nes visiems labai reikia poilsio po tokių ypatingai sunkių mokslo metų. Pedagogai, ir jūs tėveliai – taip pat žmonės, tad leiskite pailsėti jiems ir sau, nes viskas, kas įmanoma, jau seniai išspausta ir perspausta. 
Mokslininkai, tyrinėjantys ekrano įtaką pagrindinėms kognityvinėms funkcijoms (mąstymas, dėmesys, atmintis), nustatė, kad ,,prilipimas prie ekrano“ (TV ekrano, smartfono, planšetės, kompiuterio), sulėtina smegenų veiklą ir tuo pačiu silpnina šias funkcijas. Nuotolinio mokymo metu mūsų vaikai buvo priverstinai ilgam ,,prilipdyti‘‘ prie ekranų, tad jų dėmesio koncentracija, gebėjimas įsiminti, logiškai mąstyti ženkliai suprastėjo.
Praėjusio karantino pabaigoje (2019-2020 m.m.) Psichologas Marijampolėje vienoje gimnazijoje atliko apklausą ,, COVID – 19 karantino ir nuotolinio mokymo įtaka moksleivių mokymuisi ir psichoemocinei būsenai”. Buvo apklausti moksleiviai ir jų tėveliai. Gauti rezultatai atskleidė, kad ekstravertai daug sunkiau išgyveno karantiną. Juos labiau vargino liūdesio ir vienišumo jausmai ir blogėjo akademiniai pasiekimai. Aplausos rezultatai nustebino net patį Psichologą Marijampolėje. Nustatyta, kad sunkiau išgyvenantys nuotolinį mokymą moksleiviai, atsakinėdami į apklausos anketos klausimus, užtruko gerokai ilgiau už tuos, kurių emocinė būsena buvo geresnė. Tai reiškia, kad sunkiau išgyvenančių karantiną mokinių mąstymo, dėmesio, atminties funkcijos nusilpo, nors pirmasis karantinas tęsėsi tik apie 3 mėn. Galime tik įsivaizduoti, kokie būtų apklausos rezultatai, atlikus ją dabar!
Ir pabaigai – daug tėvų skundžiasi, kad vaikas visiškai prarado mokymosi motyvaciją, kad mokinukas lyg ir pamokoje, tačiau iš tiesų jis ,,prilipęs’’prie smartfono ,,žaidimukų’’. Kodėl taip yra? Atsakau: žaidimuose laimima, gaunami prizai, skatinama žengti į aukštesnę lygą. Taigi, geriausias motyvatorius – sėkmė, kurią tau anksčiau ar vėliau garantuoja žaidimas. Tai – ne mokykla, kur gali tikėtis n raideles, dvejetų, pastabų ir nepasitenkinimo. Ir niekam visai nerūpi, kad tavo pervargęs protas nepajėgus įsisavinti naujų dalykų…
Visiems – atostogų ramybės ir gero poilsio!