Klausykime muzikos ir tapkime sveikais ir laimingais 🙂
JAV poetas H.Longfelou yra pasakęs, kad muzika – tai universali žmonijos kalba. Antropologų nuomone, muzika yra pirmoji žmonijos kalba. Taip, kaip paukščiai gieda vienas kitam, taip ir pirmieji žmonės, pradžioje vienas kitam siuntė pranešimus pavieniais garsais. Mes, šiuolaikiniai žmonės, klausydamiesi muzikos, stengiamės jos garsuose taip pat išgirsti mums siunčiamą pranešimą.
Mokslinės studijos rodo, kad muzikinės vibracijos siunčia žinutę ne tik mūsų protui, bet visam kūnui. Jau antikos laikais buvo žinomas gydomasis muzikos poveikis. Muzikos vibracinės bangos sklinda toli, jos veikia visą kūną.Poveikis priklauso nuo klausomos muzikos. Ne visada jis būna gydantis. Tyrimai rodo, kad sunkusis rokas, bet kokia kita labai tranki ir garsi muzika gali sutrikdyti mūsų sveikatą.
Gydanti muzika skirstoma į raminančią ir aktyvinančią muziką. Gydančios muzikos garsai stimuliuoja visus vidaus organus, gerina kraujotaką, stiprina raumenų ir kaulų sistemą. Klausantis tam tikros muzikos, galima išsigydyti daugelį ligų.
Muzikinės farmokologijos, kaip mokslo, pradininkas amerikietis Robertas Šofleris po atliktų tyrimų ir stebėjimų teigia, kad gydymo tikslais rekomenduotina klausytis klasikinės muzikos, ypač kai kurių Mocarto, Šuberto kūrinių ir visų Čaikovkio simfonijų.
Vėlesnės studijos nustatė, kad fleitos ir klarneto muzika gerina kraujotaką, styginių instrumentų muzika mažina kraujospūdį, P.Čaikovskio kūriniai mažina irzlumą ir gydo neurozes, galvos skausmus mažina Dž.Geršvino „Amerikietis Paryžiuje“, E. Grygo „Peras Giuntas“ normalizuoja miegą. Širdies veiklą ir kraujospūdį reguliuoja F.Mendelsono „Vestuvių maršas“. Grigališkasis choralas sukuria erdvės pojūtį ir mažina įtampą, o Mocarto kūriniai teigiamai veikia ne tik suaugusio žmogaus daugelų organų, bet ir vaisiaus vystymąsi prenataliniu periodu, taip pat apsaugo nuo pogimdyvinės depresijos, padeda sveikti susirgus vėžiu, o Ravelio „Dafnis ir Chloja“ gydo alkoholizmą.
Patys naujausi muzikinės farmakologijos atradimai atskleidžia, kad visapusiškai teigiamą poveikį daro F. Šopeno F. Noktiurnas Op. 9, Nr.2.
Šis noktiurnas, vos tik jam pasirodžius (apie 1830 m.), tapo ramybės sinonimu. Jį grojo visur ir visi, kur tik buvo fortepijonas, kūrinys skambėjo visuose vakarėliuose, visuose aukštuomenės salonuose. Noktiurnas buvo taip dažnai atlekamas mėgėjų, kad muzikos profesionalai atsisakė jį groti profesionaliose scenose.
Šiandien šis kūrinys naudojamas daugelyje medicinos sričių. Noktiurnas veikia nuskausminančiai, todėl pacientams po chirurginių intervencijų reikia mažiau morfijaus, onkologiniams pacientams taip pat mažėja skausmas, gerėja kraujo rodikliai, stiprėja imuninė sistema. Klausantis šios muzikos, mažėja streso hormonų lygis, stabilizuojasi antinksčių, skydliaukės veikla, silpnėja nerimas, depresija, mažėja vienišumo, menkavertiškumo jausmai. Net gi yra duomenų apie pacientų išvedimą iš katatoninės būsenos, klausantis F. Šopeno Noktiurno Op. 9, Nr. 2 (Katatonė būsena – tai sutrikimas, kuriam būdinga judesių sujaudinimas – chaotiška veikla arba judesių nuslopinimas iki visiško sąstingio. Simptomai rodo sunkią psichikos ligą. Daugiau apie tai galite skaityti čia: https://www.diagnoze.lt/valios-sutrikimai/).
Noktiurnas Op. 9, Nr. 2 praveda klausytoją pro daugybės emocijų kaleidoskopą. Ši nuolat besikeičianti, kaip sraunios upės tėkmė, muzika prasiskverbia giliai į žmogaus vidų, sukeldama smegenyse bangas, skatinančias besąlyginės meilės ir grožio pojūtį. Kūrinyje užkoduotas pasakojimas su laiminga pabaiga aktyvuoja mūsų smegenų sritį, susijusią su emocine atmintimi (aktyvuojamas migdolinis branduolys). Ši muzika pasąmoningai sukelia mūsų senus prisiminimus, susijusius su laimės, džiaugsmo, ramybės jausmais; išlaisvinamas neuromediatorius dopaminas, dar vadinamas malonumo hormonu. Mes gauname teigiamą pastiprinimą šiandieninei mūsų situacijai. Tai reiškia, kad esame stimuliuojami sėkmei, sveikimui, nes pradedame ramiau, optimistiškiau žiūrėti į šiandienines situacijas, gerėja mūsų nuotaika, sveikata, lengviau priimame mums palankius sprendimus sudėtingose situacijose.
Klausykime muzikos ir tapkime sveikais ir laimingais 🙂
Šaltiniai:
https://www.scientificamerican.com
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/30018096
Straipsnį parengė Vytautė Venčkauskienė