1. ”Tai – absurdas! Kaip tu gali dėl to taip kankintis?!
Būdami namuose, turite galimybę matyti, kaip jūsų paauglys kankinasi dėl, jūsų požiūriu, nereikšmingų smulkmenų. Stebitės, kai jis (ji) trypia kojomis ir tranko duris, nes jo mergina ar vaikinas jam neatrašė tučtuojau? Kad ir kaip absurdiška tai atrodytų pagal suaugusiųjų standartus, susilaikykite nuo paauglio jausmų nuvertinimo. Prisiminkite, kai patys buvote nuliūdę, prislėgti, o kažkas mėgino „nubraukti“ jūsų jausmus. Kai vaikas supranta, jog jo jausmai bus paneigti ir nuvertinti, jis pasijaučia vienišas, nesuprastas ir yra linkęs būti piktas, paniuręs ar liūdnas.
Jei išgirdę iš savo paauglio „Tu niekada manęs nepalaikai! Bet visada palaikai brolį!“, atšausite „Ne, tai netiesa.“, tai dar kartą nuvertinsite vaiko jausmus. Palaukite, kol vaikas truputį nurims, o tada pasakykite: „Šiuo klausimu aš turiu kiek kitokį požiūrį, papasakok, kaip tu tai supranti“.
2. Tu lygiai toks, kaip tavo tėvas!” “Kodėl tu negalėtum būti labiau panašus į savo brolį?”
Vaikams yra labai nemalonu girdėti, kai jų tėvai vienas apie kitą sako nemalonius dalykus. Kai tėvas ar mama namuose yra nuolat kritikuojami arba tėvai yra išsiskyrę, o vaikas lyginamas su buvusiu partneriu ar partnere, vaikas jaučia gėdą už kritikuojamą tėtį ar mamą, ir jam kyla pyktis, nes vaikas mano “Ne, aš ne toks!”.
Brolių ir seserų tarpusavio lyginimas tarp vaikų sukelia nesantaiką, be to, vaikas jaučiasi blogas, nuvertintas, jam gali išsivystyti nepilnavertiškumo kompleksas. Atminkite, jog kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi įvairių talentų, kuriuos mes, suaugusieji, galime padėti atrasti.
3. „Tu niekada nieko nepadarai kaip reikiant!” „Tu esi nevykėlis!“
Taip sakant siekiama sugėdinti ir „pastatyti į vietą”. Kai kurie tėvai mano, jog toks pasakymas yra bausmė vaikui. Toks posakis verčia pasijausti visišku idiotu, ir , jokiu būdu, neskatina tobulėjimo, o priešingai, skatina atsitraukimą, užsisklendimą ir mažina pasitikėjimą savo jėgomis, pasmerkia nesėkmėms.
4. „Tu man jau skersai gerklės!“
Mes dažnai būname nusivylę savo vaikais ir nuleidžiame rankas nelygioje su jais kovoje, tačiau mes esame tie, kurie rūpinamės jų materialiniais poreikias, auklėjimu, todėl ši frazė, mūsų ištarta nusivylimo ar pykčio akimirką, yra labai skaudinanti. Ji ne tik kad gąsdina, šokiruoja, bet ir verčia vaikus jaustis nereikalingais, o ilgainiui gali visiškai sugriauti tarpusavio santykius. Tai tas pats, kad pasakytume „Aš tave išmetu.“
5. „Geriau jau būčiau niekada neturėjęs vaikų.“
Visų pirma, jeigu jūs taip jaučiatės, tai tikrai dar nereiškia, kad esate monstras. Kartais mes visi išgyvename nemalonius jausmus. Po sunkios darbo dienos ir „triuškinančio“ ginčo su jūsų vaiku, kai jausitės prislėgtas, išsekęs, jums gali ateiti į galvą mintys, kad geriau būtų buvę, jeigu visai būtumėte neturėję vaikų. Tuomet svarbu suprasti, kad šis jausmas yra tik šiuo metu, o ne bendra ir nuolatinė jūsų emocinė būsena. Kai būtent taip pasijausite, tuomet tiesiog pasistenkite prikąsti liežuvį ir skirti sau šiek tiek laiko savo pačių emocinei įtampai sumažinti. Kad ir kaip būtų pasielgęs jūsų vaikas, ši frazė jūsų tarpusavio santykius dar labiau komplikuos, o jūsų vaikas supras, kad daugiau jau nebeturi ką prarasti ir dar dažniau elgsis nepageidaujamai.
6. „Aš taip pat tavęs nekenčiu!”
Kai nerandate kitų argumentų ir ginčo metu išrėkiate savo vaikui „Aš taip pat tavęs nekenčiu”, pralaimite, nes nubloškiate save į tą patį vaiko brandumo lygmenį, o juk jūs nesate nei vaiko bendraamžis, nei lygus pagal kompetenciją su juo. Vaikas tuomet galvoja „Jeigu aš savo tėvams atrodau bjaurus, tai tikriausiai taip ir yra. Jeigu ši frazė „ištrūko” pasikarščiavus, nurimus emocijoms, derėtų apie tai pasikalbėti su vaiku, pvz., „Klausyk, aš supratau, ką aš tau pasakiau. Aš buvau labai supykęs ir išrėkiau tau, kad taip pat tavęs nekenčiu. Taip sakyti yra labai blogai. Aš labai atsiprašau tavęs ir pasižadu, kad stengsiuosi išmokti geriau kontroliuoti savo pyktį“.
Išvertė iš <http://www.empoweringparents.com> psichologė Marijampolėje Vytautė Venčkauskienė