Išgyvename laikus, kurie, be abejonės, įsirašys į žmonijos istoriją, mūsų ir ateinančių kartų protus, kuomet pasaulis suskyla į raupsuotuosius (užsikrėtę COVID 19) ir sveikuosius (kol kas).
O,,Marijos žemėje” kol kas pakankamai gera situacija. Dėl to dabar pats laikas pasinaudoti senolių posakiu : ,, Ruoškis blogiausiam, tikėkis geriausio‘‘.
Kiekvienas iš mūsų asmeniškai būten dabar turime tam laiko. Pasinaudokieme šiuo posakiu išmintintingai.
Taigi :
- Rašoma, jog česnakai neapsaugos jūsų nuo užkrato. Taigi, eidami į parduotuvę, gerai užvalgome česnakų, ir – pirmyn! Saugus atstumas garantuotas: česnako nevalgę, tikrai jus aplenks mažiausiai 3 metrų spinduliu 🙂
- Rūpinamės ne tik savo fizine, bet ir psichine sveikata. Kaip tai padaryti?
- Vos tik pajautę, kad kuriame apokaliptinius scenarijus ,, kas būtų, jeigu būtų“, stabdome save ir grąžiname į ,, čia ir dabar‘‘, lengvai patrindami delnus vienas į kitą keliolika sekundžių (dar geriau – įsižnybame sau). Šis fizinis veiksmas atitraukia mus nuo apokaliptinių scenarijų kūrimo ir įmeta į kasdieninę tikrovę, kur žmonės miega, valgo, eina pasivaikščioti, prižiūri vaikus, meistrauja garaže dviratį ir t.t.
- Vejame šalin visas neramias mintis. Tai padaryti padės šis video. Medituojame (apie meditaciją čia). Klausomės šio įrašo ir darome tai, kas siūloma.
- Užsiimame tapingu (emocinės laisvės technika). Tapingo pristatymas čia. Tapingą, kaip paleisti baimes, rasite čia.
- Meldžiamės, kas galime. Malda, kaip ir meditacija, veikia gydančiai ir kūną, ir protą.
- Vykstame į mišką, pasirenkame vietą, kur nėra pašalinių žmonių. įkvėpę kuo daugiau oro, rėkiame iš visos sveikatos: ..Aaaaaaaaaaaa”. Stengiamės rėkti kuo ilgiau. Šis pratimas ne tik gerai profilaktiškai veikia mūsų kvėpavimo sistemą, bet ir išventiliuoja (paleidžia) visus susikaupusius slegiančius jausmus. Jeigu vyksite į mišką su mažamečiais vaikais, rėkite į sveikatą visi kartu. Rėkimą paverskite žaidimu, pasakykite vaikučiams, kad čia varžybos, laimi tas, kas ilgiau rėkia. Tai suteiks daug džiaugsmo ne tik mažiesiems, bet ir jums patiems.
- Dainuojame, grojame pučiamaisiais. Valo kvėpavimo takus, mažina stresą, sukuria gerą nuotaiką.
- Sportuojame. Sportas, kaip žinia, ne tik stiprina fizinį kūną, bet yra ir geras emocijų ,,paleistuvis”.
- Stengiamės daryti gerus darbus. Padedame kitiems, kurie neturi galimybių pasirūpinti savimi. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, vertybių skalėje į pirmąsias vietas iškeliantys pagalbą kitiems, pasižymi daug geresne sveikata ir ilgesne gyvenimo trukme už tuos, kurie prioritetus atiduoda kitokioms vertybėms (pvz., įžymybės statusui, valdžios, pinigų turėjimui ir pan.)
- Užduodame sau filosofinį – egzistencinį klausimą :,, Kuo užsiimčiau, kaip norėčiau gyventi, jeigu žinočiau, kad man būtų likę gyventi, tarkim, 1 metai, 1 mėnuo, 1 savaitė ar 1 diena?”Dirbantys hospisuose sako, kad baigdami gyvenimą, žmonės labiausiai gailisi ne to, ką padarė, o tų dalykų, kurių nepadarė: per mažai keliavo, mylėjo , darė gerų darbų, per mažai laikėsi medikų rekomendacijų. Taigi, paklauskime savęs. Kai atsakysime sau į šį klausimą, iš savo pačių atsakymų pasisemsime daug gerų idėjų, ką veikti šią akimirką ir visas likusias karantino (kuris neabejotinai užsitęs) dienas, o gal ir visą mums genetiškai užprogramuotą likusį gyvenimą.
Būkime sveiki, ir sėkmės generuojant laisvalaikio idėjas!
Straipsnio autorius Vytautė Venčkauskienė. Nuotraukos iš asmeninio archyvo.